Paprastasis kelmutis

Vaisiakūniai vidutinio dydžio. Kepurėlė 3–8 cm, net iki 12 cm skersmens, jaunų vaisiakūnių varpelio formos, kūgiška, senesnių – paplokščia, su gūbreliu, geltonai ruda, ochriškai ruda, žalsvai ruda, medaus spalvos su juosvai rusvais žvyneliais. Jauni lakšteliai balsvi, kreminiai, vėliau – rusvai rudi, jauni – pridengti balta, gelsva plėvele. Kotas 5–12×0,5–2 cm, prie kepurėlės geltonas, žemiau geltonai rudas, su geltonai rudu, kartais nukrentančiu žiedu, pamatinėje dalyje nešvariai rudas. Trama balsva, gelsva, plona, malonaus kvapo ir skonio. Sporos 7–9,5×5,5–6 μm.

Būdingi požymiai redaguoti

Kepurėlė juosvai rusvai žvynuota, kotas su geltonu, geltonai rudu žiedu.

Paprastasis kelmutis auga ant gyvų ir negyvų medžių kamienų, stuobrių, kelmų, šaknų, dažniausiai didelėmis grupėmis miškuose, soduose, parkuose. Auga dažniausiai rudenį, rečiau vasarą. Valgomas, vertingas, grybautojų mėgstamas ir renkamas.

Lietuvos grybų atlasas, Vincentas Urbonas, Kaunas, Lututė, 2007, ISBN 978-9955-692-59-1, 198 psl.

• 
  Jauni kelmučiai
• 
  Subrendę kelmučiai

Vikiteka: Paprastasis kelmutis – vaizdinė ir garsinė medžiaga