Kursko sritis
Kursko sritis (rus. Курская область) – Rusijos sritis, įeinanti į Centrinę federalinę apygardą.
| Kursko sritis Курская область | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
.svg) | |||||||
| Laiko juosta: (UTC+3) ------ vasaros: (UTC) | |||||||
| Valstybė |  Rusija | ||||||
| Federalinė apygarda | Centrinė federalinė apygarda | ||||||
| Ekonominis regionas | Centrinis Juodžemio | ||||||
| Administracinis centras | Kurskas | ||||||
| Oficialios kalbos | rusų | ||||||
| Vadovas | Romanas Starovoit | ||||||
| Gyventojų | 1 104 008 (47) | ||||||
| Plotas | 29 997 km² (64) | ||||||
| - vandens % | 0,1 % | ||||||
| Tankumas | 37 žm./km² | ||||||
| ISO 3166-2 | RU-KRS | ||||||
 Vikiteka | Kursko sritisVikiteka | ||||||
Sritis įkurta 1934 m. birželio 13 d.
Geografinė padėtis redaguoti
Kursko sritis išsidėsčiusi tarp 50°54' ir 52°26' šiaurės platumų bei 34°05' ir 38°31' rytų ilgumos. Šiauriausia srities dalis yra Železnogorsko rajone, piečiausia – Belajos, vakariausia – Rylsko, ryčiausia – Kastornojės rajonuose.
Šiaurės vakaruose Kursko sritis ribojasi su Briansko sritimi (120 km), šiaurėje – su Oriolo (325 km), šiaurės rytuose – su Lipecko (65 km), rytuose – su Voronežo (145 km), pietuose – su Belgorodo sritimis (335 km). Pietvakariuose ir pietuose – Ukrainos Sumų sritis (245 km).
Kursko srities teritorija yra Vidurinės Rusijos aukštumos pietvakarių šlaituose. Srities reljefas yra pakila, nuolaidi, kiek kalvota lyguma, suraižyta gilių senovinių upių slėnių ir griovų bei raguvų. Aukštis virš jūros lygio – 175–225 m. Labiausiai iškila yra centrinė srities dalis. Rytinėje dalyje yra Timo-Ščigoro kalvynas. Kalvyne, prie Verchoseimjės kaimo, Seimo, Timo ir Oskolo upių vandenskyroje, yra viena aukščiausių srities vietų (269 m), o prie Kosoržo kaimo Tuskario ir Sosnos upių vandenskyroje yra taškas, kurio aukštis – 268 m. Trečia Kursko srities aukštuma yra Obojanės kalvynas, esantis Seimo ir Psiolo upių vandenskyra. Aukščiausio šio kalvyno vieta yra upių Polnaja ir Pselecas vandenskyroje (270 m).
Istorija redaguoti
Istorija carinės Rusijos laikais redaguoti
1708 m. – Rusija padalinta į 8 gubernijas, ir dabartinė Kursko sritis priskirta Kijevo gubernijai.
1719 m. – Kijevo gubernija sudalinta į 4 provincijas – Kijevo, Belgorodo, Sevsko ir Oriolo. Dabartinės Kursko srities teritorija priklausė Belgorodo ir Sevsko provincijoms.
1727 m. – sukurta Belgorodo vietininkija (наместничество), kurią sudarė Belgorodo, Sevsko ir Oriolo provincijos.
1749 m. – Belgorodo vietininkija performuota į Belgorodo guberniją.
1779 m. – suformuota Kursko vietininkija, sudaryta iš 15 ujezdų (apskričių) – Belgorodo, Bogatijo, Dmitrijevo, Koročansko, Kursko, Lgovo, Novyj Oskolo, Obojanės, Putivlio, Rylsko, Staryj Oskolo, Sudžos, Timo, Fatežo, Ščigrų. Buvo įkurti miestai ujezdų centrai:
- Bogatyj (Богатый), dabar Bogatoje (Богатое) kaimas
- Dmitrijevas (Дмитриев), iš Dmitrijevskoje kaimo, dabar – Dmitrijevas-Lgovskis.
- Lgovas (Льгов), iš Lgovo slobodos, kuri atsirado iš senovinio Olgovo miesto, kurį sunaikino totoriai.
- Timas, iš Vygornoje kaimo.
- Fatežas, iš Fatežo kaimo.
- Ščigrai (Щигры) – iš Troickoje kaimo.
1797 m. – Kursko vietininkija pertvarkyta į Kursko guberniją, kuri egzistavo iki 1928 m.
Istorija TSRS laikais redaguoti
1928 m. liepos 16 d. buvo pakeistas TSRS administracinis skirstymas, suformuoti sritys, apygardos ir rajonai. Buvusių Voronežo, Kursko, Oriolo ir Tambovo gubernijų teritorijoje buvo sudaryta Centrinė Juodžemio sritis. Iš buvusios Kursko gubernijos sudarytos apygardos:
- Kursko apygarda – 14 rajonų, 527 kaimų tarybos
- Belgorodo apygarda – 14 rajonų, 482 kaimų tarybos
- Lgovo apygarda – 11 rajonų, 384 kaimų tarybos
Rytinė gubernijos dalis įėjo į Voronežo ir Ostrogožo apygardas.
1929 m. buvo įkurta Staryj Oskolo apygarda iš 13 rajonų, prijungtų iš Voronežo (8 rajonai), Ostrogožsko (3 rajonai), Kursko (1 rajonas) ir Belgorodo (1 rajonas) apygardų.
1930 m. buvo nutarta TSRS panaikinti apygardas. Rajonai pasidarė tiesiogiai pavaldūs sritims.
Centrinė Juodžemio sritis buvo padalinta į dvi sritis – Voronežo (ją sudarė buvusios Voronežo ir Tambovo gubernijos) ir Kursko (buvusios Kursko ir Oriolo gubernijos).
1937 m. nuo Kursko srities atskyrė Oriolo sritį.
1944 m. 5 rajonai perkelti iš Kursko srities Oriolo sričiai.
1954 m. iš Kursko srities 23 rajonai perduoti naujai kuriamai Belgorodo sričiai, o 3 rajonai – irgi naujai kuriamai Lipecko sričiai. Kursko srityje liko 36 rajonai.
1960 m. Kursko sritis turėjo 33 rajonus.
1964 m. sausio 1 d. buvo sustambinti kaimiškieji rajonai – iš 33 buvo sudaryta 12 stambesnių. Kovo 3 d. rajonų skaičius padidėjo iki 14.
1965 m. rajonų padaugėjo iki 19.
1966 m. buvo sukurti 3 nauji rajonai – Korenevo, Chomutovkos ir Čeremisinovo. Rajonų skaičius padidėjo iki 22.
Gyventojai redaguoti
2006 m. srityje buvo 1183,9 tūkst. gyventojų. (2002–1235,1 tūkst. gyventojų). Pagal dydį Kursko sritis yra 43-čia Rusijoje. Miestuose 2006 m. gyveno 62,6 % gyventojų.
| Tauta | Skaičius 2002 m. (tūkst. (*Archyvuota kopija 2012-01-26 iš Wayback Machine projekto.) |
|---|---|
| Rusai | 1184,0 |
| Ukrainiečiai | 20,9 |
| Armėnai | 5,9 |
| Baltarusiai | 2,9 |
| Čigonai | 2,3 |
| Azerbaidžaniečiai | 1,9 |
| Totoriai | 1,6 |
| Moldavai | 1,3 |
| Turkai | 1,2 |
| Gruzinai | 1,0 |
| Nurodytos tik tautos, kurių atstovų Kursko srityje gyvena daugiau kaip 1000 |
Administracinis suskirstymas redaguoti
Kursko srityje yra:
- 5 miestų apygardos:
- Kurčiatovas (Курчатов)
- Kurskas (Курск)
- Lgovas (Льгов)
- Ščigrai (Щигры)
- Železnogorskas (Железногорск)
- 28 municipaliniai rajonai
- Belajos rajonas (Беловский)
- Bolšoje Soldatskoje rajonas (Большесолдатский)
- Chomutovkos rajonas (Хомутовский)
- Čeremisinovo rajonas (Черемисиновский)
- Dmitrijevo rajonas (Дмитриевский)
- Fatežo rajonas (Фатежский)
- Gluškovo rajonas (Глушковский)
- Goršečnoje rajonas (Горшеченский)
- Kastornojės rajonas (Касторенский)
- Konyševkos rajonas (Конышевский)
- Korenevo rajonas (Кореневский)
- Kurčiatovo rajonas (Курчатовский)
- Kursko rajonas (Курский)
- Lgovo rajonas (Льговский)
- Manturovo rajonas (Мантуровский)
- Medvenkos rajonas (Медвенский)
- Obojanės rajonas (Обоянский)
- Oktiabrskij rajonas (Октябрьский), centras – miesto tipo gyvenvietė Priamicynas (Прямицыно)
- Ponyrų rajonas (Поныровский)
- Pristenės rajonas (Пристенский)
- Rylsko rajonas (Рыльский)
- Sovietskij rajonas (Советский), centras – miesto tipo gyvenvietė Kšenskis (Кшенский)
- Solncevo rajonas (Солнцевский)
- Sudžos rajonas (Суджанский)
- Ščigrų rajonas (Щигровский)
- Timo rajonas (Тимский)
- Zolotuchino rajonas (Золотухинский)
- Železnogorsko rajonas (Железногорский)
- 27 miestai ir miesto tipo gyvenvietės
- 480 kaimiškų gyvenviečių
| Gyvenvietės, kuriose 2020 m. gyveno daugiau kaip 4500 gyventojų | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
