Buriatija
Buriatija (rus. Бурятия), Buriatijos Respublika (Республика Бурятия) – Rusijos federalinis subjektas, esantis pietrytiniame Sibire. Pietuose ribojasi su Mongolija, rytuose – su Užbaikalės kraštu, šiaurėje ir vakaruose – su Irkutsko sritimi, pietvakariuose – su Tuva. Sostinė – Ulan Udė.
| Buriatijos Respublika Республика Бурятия Буряад Улас | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Rusija | ||||||
| Federalinė apygarda | Sibiro federalinė apygarda | ||||||
| Ekonominis regionas | Rytų Sibiras | ||||||
| Administracinis centras | Ulan Udė | ||||||
| Oficialios kalbos | rusų, buriatų | ||||||
| Vadovas | Leonidas Potapovas | ||||||
| Gyventojų | 969 146 (56) | ||||||
| Plotas | 351 300 km² (15) | ||||||
| - vandens % | 6,0 % | ||||||
| Tankumas | 2,76 žm./km² | ||||||
 Vikiteka | Buriatijos RespublikaVikiteka | ||||||
Istorija redaguoti
Pagal 1703 m. sutartį, pasirašytą caro Petro I, Buriatija laisvu noru įstojo į Rusijos imperiją. 1923 m. buvo suformuota Buriatijos-Mongolijos ASSR. 1937 m. nuo Buriatijos atskirtos Ust Ordos ir Agos Buriatų autonominės apygardos. 1958 m. teritorija pertvarkyta į Buriatijos ASSR. Nuo 1992 m. Buriatija – Rusijos federacinė respublika.
Geografija redaguoti
Buriatija išsidėsčiusi Užbaikalėje. Pietvakariuose sieika Rytų Sajaną (aukščiausia vieta – Munku Sardyko k., 3491 m). Užbaikalėje iškilusi sudėtinga kalnų sistema: Stano kalnynas, Vitimo plokščiakalnis, Chamar Dabano, Barguzino kalnagūbriai. Iš viso kalnuotos sritys užima 80 % respublikos ploto. Klimatas vidutinių platumų; ryškiai kontinentinis. Būdingos šaltos speiguotos žiemos ir šiltos vasaros. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -24 °C, liepos 17 °C. Per metus iškrinta apie 300 mm kritulių. Visą vakarinę Buriatiją užima vienas didžiausių Azijos ežerų – Baikalas. Į jį teka Selengos, Barguzino, Aukštutinės Angaros upės. Šiaurės rytuose teka Vitimas su savo intakais. Amžinasis įšalas. Net 4/5 respublikos paviršiaus dengia taiga (maumedžiai, kedrai, kėniai). Pietuose yra stepių ir miškastepių.
Ekonomika redaguoti
Buriatijoje gausu naudingų iškasenų: volframo, molibdeno, aukso, polimetalų rūdų, akmens ir rusvųjų anglių, geležies rūdų, boksito, apatitų, asbesto, grafito. Medienos, mašinų gamybos pramonė, žvejyba. Yra Gusinooziorsko ŠE. Teritoriją kerta Baikalo-Amūro magistralė.
Gyventojai redaguoti
Tautinė sudėtis:
Miestai redaguoti
Buriatijoje yra 6 miestai (tūkst. gyventojų 2007 m.):
- Ulan Udė – 343,0
- Severobaikalskas – 25,6
- Gusinooziorskas – 24,4
- Kiachta – 18,9
- Zakamenskas – 13,1
- Babuškinas – 4,9
Kitos didesnės gyvenvietės:
- Selenginskas – 15,7
- Zarečnas – 10,9
- Onochojus – 10,6
- Taksimo – 10,5
Administracinis suskirstymas redaguoti
Respublika padalinta į 21 rajoną. Yra 6 miestai, 29 miesto tipo gyvenvietės ir 614 kaimų.
Rajonai (skliaustuose – administracinis centras):
- Barguzino rajonas (Barguzinas)
- Baunto evenkų rajonas (Bagdarinas)
- Bičiuros rajonas (Bičiura)
- Chorinsko rajonas (Chorinskas)
- Džidos rajonas (Petropavlovka)
- Ivolginsko rajonas (Ivolginskas)
- Jeravnojės rajonas (Sosnovo Oziorskojė)
- Kabansko rajonas (Kabanskas)
- Kiachtos rajonas (Kiachta)
- Kižingos rajonas (Kižinga)
- Kurumkano rajonas (Kurumkanas)
- Muchoršibirės rajonas (Muchoršibirė)
- Mujos rajonas (Taksimo)
- Okos rajonas (Orlikas)
- Pabaikalės rajonas (Turuntajevas)
- Selengos rajonas (Gusinooziorskas)
- Šiaurės Baikalo rajonas (Nižneangarskas)
- Tarbagatajaus rajonas (Tarbagatajus)
- Tunkos rajonas (Kyrenas)
- Zaigrajevo rajonas (Zaigrajevas)
- Zakamensko rajonas (Zakamenskas)
Nuorodos redaguoti
- Oficiali svetainė Archyvuota kopija 2007-10-06 iš Wayback Machine projekto. (rusų k.)
- Buriatų tautos svetainė (rusų k.)
