Maisto priedai neturėtų būti maišomi su maisto papildais

E numeriaimaisto priedų numeriai, naudojami maisto produktų etiketėse Europos Sąjungoje. Ši numeracijos tvarka atitinka Tarptautinę numeracijos sistemą (TNS), kurią nustatė Codex Alimentarius komitetas. Kasdieninėje kalboje E numeris dažnokai vadinamas E skaičiumi.

E101 riboflavino tirpalas (dar žinomas kaip vitaminas B2)

Europos Sąjungoje leidžiami naudoti tik dalį TNS išvardintų papildų (iš čia ir „E“ priešdėlis). Kita vertus į šį sąrašą nepatenka kai kurios atitinkamu tikslu iš seno vartojamos medžiagos, kurios savo (cheminės, genetinės) saugos ir naudingumo rodikliais net lenkia chemines, pvz., šviežių augalų fitoncidai ir eteriniai aliejai kaip konservantai (prisiminkime česnakų, imbiero „galiojimo laiką“), produktų rūkymas su augalais, cheminiu požiūriu negryni natūralūs ir džiovinti jūros dumbliai ir įvairios krakmolingos šaknys kaip tirštikliai, vaisių ir daržovių sultys kaip maisto dažikliai, maistiniai ir prieskoniniai augalai kaip antioksidantų šaltinis, kt. E skaičius dažnai tradiciškai nenurodomas ant kai kurių produktų, pvz., konservantų kiekis sveriamuose produktuose (vaisių apdorojimo paviršinės medžiagos, konservantai ir panašios medžiagos mišrainėse, sveriamuose saldainiuose).

Lietuvoje leidžiami maisto priedai išvardinti Lietuvos higienos normoje HN53-1995 „Leidžiami vartoti maisto priedai“ ir jos priede HN 53-1:2001 „Leidžiamos vartoti kvapiosios medžiagos ir kvapiųjų medžiagų gamybos žaliavos“.

E numeriai taip pat naudojami ir kitose šalyse: Australijoje, Naujojoje Zelandijoje bei Izraelyje. Jie pamažu populiarėja ir Šiaurės Amerikoje, ypač Kanadoje.

Dėl kai kurių maisto priedų vyksta didelės diskusijos, kai kurios šalys yra uždraudusios jų naudojimą. Manoma, kad nitratai E250, E251, E252 gali sukelti tiesiosios žarnos vėžį, dažikliai E124, E131 – įvairias alergijas ir osteoporozę.

Kai kurie iš E numeriais žymimų maisto priedų leidžiami naudoti kitose šalyse, bet draudžiami pačioje ES, pvz., E425, E128. Rusijoje yra draudžiami šie priedai: E121, E123, E216, E217, E240.

Naudojimas redaguoti

Keletas Lietuvos rinkoje esančių produktų pavyzdžių, kuriuose yra naudojami maisto priedai:

Vieni maisto priedai yra pavojingi, kiti tikrai saugūs, pvz., citrinų rūgštis, pieno rūgštis, sacharozė (cukrus). Visgi dalis maisto priedų yra ksenobiotikai, t. y., žmogaus sukurtos, anksčiau gamtoje neegzistavusios medžiagos; o kitų, nors ir natūralių, dažnokai maiste susidaro gamtai nebūdingos koncentracijos, pvz., sacharozės (cukraus) arba natūraliai žmogus jų gautų retai, ne kasdien ir jo organizmas be vargo susitvarkytų netgi su nelabai naudingomis medžiagomis, pvz., kai kuriais konservantais. Reikia įvertinti ir tai, kad maisto priedų gamybos (sintezės) procesas skirtingose šalyse gali skirtis, ir tai taip pat atsiliepti jų saugai. Pvz., sintetinė acto rūgštis arba citrinų rūgštis, gaunama mikrobiologinės sintezės metu, gali turėti sunkiųjų metalų.

Klasifikacija pagal skaičių intervalą redaguoti

100–199
Dažikliai
100–109geltonieji
110–119oranžiniai
120–129raudonieji
130–139mėlynieji ir violetiniai
140–149žalieji
150–159rudieji ir juodieji
160–199kiti
200–299
Konservantai
200–209sorbatai
210–219benzoatai
220–229sulfitai
230–239fenoliai ir formatai (metanoatai)
240–259nitratai
260–269acetatai (etanoatai)
270–279laktatai
280–289propionatai (propanoatai)
290–299kiti
300–399
Antioksidatoriai (antioksidantai) ir rūgštingumą reguliuojančios medžiagos
300–305askorbatai (vitaminas C)
306–309tokoferolis (vitaminas E)
310–319galatai ir eritornatai
320–329laktatai
330–339citratai ir tartratai
340–349fosfatai
350–359malatai ir adipatai
360–369sukcinatai ir fumaratai
370–399kiti
400–499
Tirštikliai, stabilizatoriai ir emulsikliai
400–409alginatai
410–419natūralūs sakai
420–429kitos natūralios medžiagos
430–439polioksieteno junginiai
440–449natūralūs emulsikliai
450–459fosfatai
460–469celiuliozės junginiai
470–489riebalų rūgštys ir jų junginiai
490–499kiti
500–599
Rūgštingumą (pH) reguliuojančios medžiagos ir lipnumą mažinančios medžiagos
500–509mineralinės rūgštys ir bazės
510–519chloridai ir sulfatai
520–529sulfatai ir hidroksidai
530–549šarminių metalų junginiai
550–559silikatai
570–579stearatai ir gliukonatai
580–599kiti
600–699
Aromato ir skonio stiprikliai (skanikliai)
620–629glutamatai
630–639inozinatai
640–649kiti
700–799
Antibiotikai
710–713
900–999
Įvairios medžiagos
900–909vaškai
910–919sintetinės glajinės medžiagos
920–929duonos ir miltų savybes gerinančios medžiagos
930–949fasavimo/pakavimo dujos
950–969saldikliai
990–999putodariai
1100–1599
Papildomos cheminės medžiagos
Naujosios cheminės medžiagos, kurių negalima priskirti jokioms kitoms medžiagoms pagal standartinę klasifikaciją

Pastaba: Ne visos vienai klasei priskiriamos medžiagos yra nurodytame intervale. Daug cheminių medžiagų, ypatingai E400–499 intervale, gali būti naudojamos įvairiais tikslais.

Visas sąrašas redaguoti

E100–E182 (dažikliai) redaguoti

E200–E299 (konservantai) redaguoti

E300–E399 (antioksidatoriai (antioksidantai), rūgštingumą reguliuojančios medžiagos) redaguoti

E400–E499 (tirštikliai, stabilizatoriai, emulsikliai) redaguoti

E500–E599 (rūgštingumą reguliuojančios medžiagos, lipnumą mažinančios medžiagos) redaguoti

E600–E699 (aromatą ir skonį stiprinančios medžiagos) redaguoti

E700–E713 (antibiotikai) redaguoti

E900–E999 (įvairūs) redaguoti

E1000–E1999 (papildomos cheminės medžiagos) redaguoti

Išnašos redaguoti

Literatūra redaguoti

  • Zita Dzedulionienė. Chemija: vadovėlis VIII–X klasei: suaugusiųjų ir savarankiškam mokymuisi. Kaunas: Šviesa, 2009, 201–203 p. ISBN 978-5-430-05433-5.

Nuorodos redaguoti