Pagrindinis puslapis

Sveiki atvykę į Vikipediją

Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Lietuviškojoje Vikipedijoje:
216 549 straipsniai

Apie Vikipediją

Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.

Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale.

Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų.

Rinktinė iliustracija

Liūtai Masai Maros rezervate,

Kenija

Projekto puslapis • Keisti

Savaitės straipsnis

Messerschmitt Me 321 Gigant – Antrojo pasaulinio karo metu Vokietijos (Trečiojo Reicho) įmonės „Messerschmitt“ sukurtas krovininis sklandytuvas. Me 321 buvo skirtas didelės apimties puolimo operacijoms. Orlaivis buvo nedaug naudojamas dėl riboto tinkamų vilkikų prieinamumo, didelio pažeidumo skrydžio metu ir sudėtingo antžeminio valdymo. 1942 m. pradžioje Me 321 pagrindu buvo sukurtas šešiamotoris transporto lėktuvas „Messerschmitt Me 323 Gigant“.

Didelio transporto sklandytuvo poreikis Vokietijos kariuomenei iškilo rengiantis galimai invazijai į Didžiąją Britaniją (operacija „Jūrų liūtas“). Liuftvafės Transporto vadovybė akcentavo akivaizdų poreikį turėti didesnės talpos krovinius ir kariuomenę gabenantį orlaivį nei jos pagrindinis jos naudotas transporto lėktuvas Junkers Ju 52/3m. Vokietijos karinei vadovybei 1940 m. gruodį atidėjus operacijos „Jūrų liūtas“ planus ir dėmesį sutelkus pasirengimui invazijai į SSRS (operacija „Barbarossa“), buvo nustatyta, kad ekonomiškiausias transporto aviacijos poreikių sprendimas bus naudoti sklandytuvus. Atitinkamai, Liuftvafės techninis biuras paskelbė konkursą sukurti „Grossraumlastensegler“ – didelės talpos transporto sklandytuvą. Konkurso techninės sąlygos reikalavo gebėjimo pervežti arba 88 mm kalibro zenitinį pabūklą (8,8 cm Flak 18/36/37/41) su vilkiku, arba vidutinį tanką (PzKpfw IV). Slaptame konkurse kodiniu pavadinimu „Projekt Warschau“ (liet. projektas Varšuva) dalyvavo aviacijos koncernai „Junkers“ ir „Messerschmitt“. Konkursui pateikti projektai gavo kodinius pavadinimus – „Junkers“ projektas buvo pavadintas Warschau-Ost, „Messerschmitt“ – Warschau-Süd.

Daugiau...

Pavyzdiniai straipsniai • Verta paskaityti • Keisti • Rinkti straipsnį

gegužės 8 d. įvykiai

Lietuvoje

1551 − mirė Barbora Radvilaitė, LDK didikė, antroji Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto (Zigmanto Augusto) žmona, Lenkijos karalienė (nuo 1550 m.) (g. 1520 m.)
1569 − Žemaičių matininkas Jokūbas Laskauskas pirmą kartą paminėjo Telšių miesto vardą.
1926 − Paryžiuje Tautų Sąjunga pasirašė Konvenciją, pagal kurią Klaipėdos kraštas perduotas Lietuvai.

Pasaulyje

1713 − Rusijos carystės sostinė perkelta iš Maskvos į Peterburgą.
1886 − JAV vaistininkas Jonas Pembertonas gydymo tikslais sukūrė „Coca-Cola“ gėrimą.
1902 − Martinikoje Mount Pelée ugnikalnio išsiveržimo metu buvo sugriautas Sent Pjero miestas, kuriame žuvo daugiau nei 30 000 žmonių. Katastrofą išgyveno tik keletas miesto gyventojų.
1945 − nacistinė Vokietija Berlyne pasirašė galutinės kapituliacijos aktą, užbaigusį Antrąjį pasaulinį karą Europoje.

Keisti

Savaitės iniciatyva

Ksenofontas (Xenophon; g. apie 450 – m. 354 m. pr. m. e.) – senovės graikų rašytojas, istorikas, Atėnų karvedys ir politinis veikėjas. Be istorinių knygų parašė ir filosofinių. Taip pat yra parašęs porą veikalų apie žirgus ir jų paruošimą („Apie jojimo meną“ laikomas pirmuoju jojimo vadovėliu).

Būdamas Sokrato mokiniu, siekė populiaria forma pateikti Sokrato asmenį ir jo mokymą. „Kiropedijoje“ – savotiškame tendencingame istoriniame romane, kuriame aprašoma Persijos valdovo Kiro Senojo gyvenimas ir veikla, Ksenofontas vaizduoja valdovo idealą, susiedamas filosofinius mokymus su realiu politinių santykių Rytuose supratimu. Po Ksenofonto taip pat išliko „Atsiminimai apie Sokratą“, „Sokrato apologija“, „Puota“, kuriuose Sokrato mokymas pateikiamas per jo pritaikymo gyvenime prizmę. Šiuose kūriniuose daugiau vietos skiriama Sokrato asmeniui, o ne jo filosofijai.

Jis taip pat buvo vienas žymiausių antikos laikų, graikų ekonomikos mąstytojų. Jo darbuose pirmą kartą bandoma teoriškai įprasminti ekonominę graikų visuomenės tvarką.Ksenofonto žymiausias ekonomikos traktatas „Economicosas“ (arba „Apie namų ūkį“).Pagrindinės Ksenofonto ekonominės mintys:

Pagal Ksenofontą – tai mokslas apie savo ūkio turtėjimą.
Ekonominio gyvenimo idealas – autarkinis žemės ūkis. Žemdirbystė pagal svarbą buvo prilyginama menui.
Prekyba kaip profesija buvo laikoma graiko nevertu užsiėmimu. Ksenofontas kritikavo stambiąją prekybą. Jis pasisakė už natūralų, uždarą ūkį.
Nagrinėjo darbo pasidalijimo problemą. Darbo pasidalijimą Ksenofontas siejo su rinka: darbo pasidalijimas auga, plečiantis rinkai. Į ekonominės minties istoriją Ksenofontas pateko kaip mąstytojas, vienas pirmųjų nagrinėjęs darbo pasidalijimą.
Nagrinėjo pinigų problemą. Ksenofontas atkreipė dėmesį į pinigus kaip į koncentruotą turtą, kurį galima panaudoti ūkio reikalams. Ksenofonto darbuose išryškintos 2 pinigų funkcijos: 1) pinigai yra mainų priemonė; 2) pinigai yra turtas. Jis pasisakė prieš prekybinį ir skolinamąjį kapitalą.
Atkreipė dėmesį į vertės problemą. Vertę tapatino su vartojamąja verte. Ksenofontas vienas pirmųjų iškėlė dviejų prekės savybių problemą, t. y. naudingumo (vartojamosios vertės) ir mainomosios vertės problemą.

Galima teigti, kad Ksenofontas yra pakankamai svarbus antikos laikų ekonomikos mąstytojas, nes minimas šalia tokių garsių antikos filosofų kaip Platonas.

Daugiau…

Šios savaitės iniciatyva yra Senovės Graikijos filosofija.

Projekto puslapis • Keisti

Naujienos

Gegužės 5 d. Kenijoje potvynių aukų skaičius išaugo iki 228.[1]
Gegužės 4 d. Ispanijos futbolo pirmenybes laimėjo Madrido Real.[2]
Gegužės 2 d. Saliamono Salų premjeru išrinktas Jeremiah Manele.[3]
Gegužės 1 d. Indonezijoje išsiveržus Ruango ugnikalniui, namus turėjo palikti tūkstančiai gyventojų.[4]
Gegužės 1 d. Lietuvoje įkurta nauja kairioji partija „KArtu“.[5]
Balandžio 29 d. Kenijoje sugriuvus užtvankai, žuvo mažiausiai 42 žmonės.[6]
Balandžio 29 d. Atsistatydino Škotijos pirmasis ministras Humza Yousaf.[7]
Balandžio 27 d. Kambodžos vakaruose kariuomenės bazėje sprogus amunicijai žuvo dvidešimt karių.[8]
Balandžio 27 d. Jemeno hučiai Raudonojoje jūroje apšaudė du laivus.[9]
Balandžio 25 d. Atsistatydino Haičio premjeras Ariel Henry.[10]

Projekto puslapis • Metų įvykiai • Sporto naujienos • Keisti