Pagrindinis puslapis
| Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas. | Lietuviškojoje Vikipedijoje: |
Apie Vikipediją Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų. Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų. | Rinktinė iliustracija |
Savaitės straipsnis .jpg) Vilniaus mūšis – 1655 m. rugpjūčio 8 d. įvykęs rusų ir kazokų pajėgų antpuolis prieš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinę, vienas Rusijos ir ATR karo (1654–1667 m.) mūšių. Lietuvos pajėgas, vadovaujamas didžiojo etmono Jonušo Radvilos, sumušė Rusijos caro Aleksijaus kariuomenė. Mūšio išvadoje pirmą kartą rašytinėje istorijoje priešo pajėgoms pavyko užimti visas Vilniaus pilis. Po mūšio prasidėjo šešerius metus trukusi maskvėnų okupacija, lėmusi Vilniaus gyventojų skaičiaus sumažėjimą ir miesto nuosmukį. Pralaimėjimas Vilniaus mūšyje buvo viena iš priežasčių, kodėl Jonušas Radvila ir keli kiti Lietuvos magnatai palaikė Lietuvos susijungimą su Švedija (Kėdainių unija). 1654 m. liepos mėnesį prasidėjus ATR ir Rusijos karui (1654–1667 m.) į Abiejų Tautų Respubliką įsiveržė gausios rusų pajėgos. ATR padėtį dar labiau apsunkino kitais metais prasidėjusi švedų invazija (Švedų tvanas). Maskvėnų pajėgos Vilnių pasiekė rugpjūčio 6 d. Sužinojęs apie prie Vilniaus artėjančią gausią rusų kariuomenę, etmonas Jonušas Radvila surinko vos 5–7 tūkst. vyrų pajėgas. Gynėjų moralei dar labiau pakenkė karaliaus Jono II Kazimiero Vazos įsakymas karališkajai kariuomenei (apie 5000 vyrų) trauktis į Marienburgą. Lietuvos vadai – etmonas Jonušas Radvila ir iždininkas Vincentas Gosievskis nesugebėjo susitarti dėl miesto gynybos. Apimti panikos miesto gyventojai pradėjo evakuotis. Iš miesto buvo išvežti brangiausi turtai, tarp jų – šv. Kazimiero karstas, pagrindinės Lietuvos Metrikos knygos, Vilniaus katedros vertybės. | birželio 10 d. įvykiai Lietuvoje
Pasaulyje
|
Savaitės iniciatyva  Gabrielė Petkevičaitė-Bitė (1861 m. kovo 18 d. Puziniškio dvare prie Smilgių, Panevėžio apskritis – 1943 m. birželio 14 d. Panevėžyje) – Lietuvos rašytoja, publicistė, visuomenės bei politinė veikėja. Gimė bajorų Jono Leono Petkevičiaus (1828–1909) ir Malvinos Onos Chodakauskaitės (1839–1870) šeimoje. Gabrielės seneliai iš tėvo pusės – Padubysio dvaro prievaizdas bajoras Felicijonas Petkevičius (1788–1863) ir buvusi baudžiauninkė Justina Janulevičiūtė-Janulytė (1798–1854) – gyveno Rozalimo apylinkėje, į Puziniškį persikėlė 1835 m. Seneliai iš motinos pusės – bajorai Kazimieras Chodakauskas (1814–1905) ir Marija Namarauskaitė (1815–1902) – atsikėlė į Čelkių dvarą Rozalimo apylinkėje apie 1853 m. Rašytojos motina buvo gimusi Kazliškių dvare (Molėtų raj.). Gabrielės tėvas, gydytojas, 1865 m. su šeima persikėlęs į Joniškėlį, pradėjo dirbti vietinėje ligoninėje. 1866–1868 m. jį privačiai mokė Laurynas Ivinskis, vėliau – kiti namų mokytojai. Nors ir būdama silpnos sveikatos, su pažeistu stuburu, 1878 m. Mintaujoje baigė vokiečių aukštesniąją mokyklą ir dar išlaikė egzaminus Mintaujos vyrų gimnazijoje. 1885 m. Deltuvoje, Tiškevičiaus dvare, lankė bitininkystės kursus. 1917 m. išlaikė felčerės egzaminus, padėjo tėvui gydytojui, mokė valstiečių vaikus. 1889 m. Jurgis Bielinis jai pradėjo pristatinėti draudžiamą spaudą lietuvių kalba. Nuo 1890 m. bendradarbiavo laikraštyje „Varpas“ – pasiuntė savo pirmąją korespondenciją („Iš Panevėžio“). Rašydama į „Ūkininką“ pradėjo pasirašinėti Bitės slapyvardžiu. Ilgainiui Bitė tapo jos pavardės dalimi. Ėmėsi daraktorės darbo – slaptai mokė vaikus ir suaugusius. 1893 m. įsteigė moksleivių ir kultūros darbuotojų šelpimo draugiją „Žiburėlis“ neturtingiems moksleiviams remti, iki 1903 m. jai vadovavo. Šios savaitės iniciatyva yra rašytojai. | Naujienos
|
🔥 Top keywords: Pagrindinis puslapisSpecialus:PaieškaKategorija:JAV filmaiLietuvos krepšinio lygaZodiakasLietuvaSpecialus:Naujausi keitimaiEimantas StanionisFareraiDisko metimasVilniusSąrašas:Lietuvos miestai pagal gyventojusLietuvos nacionalinis radijas ir televizijaSąrašas:Europos Sąjungos valstybės narėsČeslovas JuršėnasEuropos SąjungaRutulio stūmimasKaunasJSONRasa JuknevičienėMonakasMedianaLyginės ir nelyginės funkcijosSąrašas:Pasaulio lengvosios atletikos rekordaiVilniaus RytasSergej MaslobojevEuropos ParlamentasBaltijos taurėKraujo giminystėVirgilijus AleknaAibių teorijaAntrasis pasaulinis karasVirginijus SinkevičiusMykolas AleknaKauno ŽalgirisJAV valstijosBirželio 8Hiperbolė (roko grupė)Sąrašas:Šalių telefonų kodai pagal šalies pavadinimą