Pagrindinis puslapis
| Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas. | Lietuviškojoje Vikipedijoje: |
Apie Vikipediją Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų. Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų. | Rinktinė iliustracija |
Savaitės straipsnis  Senieji Vilniaus vyskupų rūmai – buvęs pastatas Vilniuje, Žemutinės pilies teritorijoje. Stovėjo prie pilies pietvakarių kampo gynybinio mūro, keliolika metrų į pietus nuo Katedros varpinės, dabartinės Katedros aikštės vakarinėje dalyje. Rūmus mena aikštės grindinyje rausvo atspalvio granito juostomis pažymėti jų kontūrai. Po žeme išlikę rūmų pamatų ir pirmo aukšto sienų fragmentai – nacionalinės reikšmės kultūros paminklas, Arkikatedros bazilikos, Žemutinės ir Aukštutinės pilių pastatų, jų liekanų ir kitų statinių komplekso dalis. Dailės istoriko Vlado Drėmos nuomone, XIV a. pabaigoje rūmai buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo ir jo sūnaus Jogailos rezidencija. Po Lietuvos krikšto, 1387 m., Jogaila mūrinius rūmus ir dar keturis medinius namus padovanojo Vilniaus vyskupui Andriui – nuo to laiko iki 1534 m. pastate buvo įsikūrę Vilniaus vyskupai. Po 1530 m. gaisro vyskupas Jonas Žygimantaitis rūmus restauravo, tačiau jo įpėdinis Povilas Alšėniškis savo rezidenciją perkėlė į buvusius Trakų vaivados Stanislovo Goštauto rūmus (dabartinė Prezidentūra), o senajame pastate nuo 1536 m. apgyvendinti pilies sargybos kareiviai (XVI a. Vilniaus planuose pastatas vadinamas „drabantų” (sargybinių) namais). XVII a. viduryje per karą pastatas apgriautas. XVIII a. pradžioje priklausė katedros kapitulai, kuri 1707–1726 m. rūmus restauravo ir pritaikė savo reikalams – juose apgyvendinti neįgalūs senyvo amžiaus kunigai, rūmai vadinti „invalidų kolegija” (Collegium dioecesanum Invalidorum). 1765 m. kapitula pradėjo trečio aukšto statybas, tačiau dėl lėšų stokos darbai užsitęsė. 1790 m. pastatas vėl atiteko vyskupui. Juose įsikūrė konsistorijos teismas, o trečiojo aukšto kambariai buvo nuomojami. Čia pas draugus studentus lankydavosi ir būsimasis poetas Adomas Mickevičius. | birželio 19 d. įvykiai Lietuvoje
Pasaulyje
|
Savaitės iniciatyva  Diplomatinė atstovybė – užsienio valstybėje ar prie tarptautinės organizacijos (kelių tarptautinių organizacijų) nuolat veikianti diplomatinės tarnybos institucija oficialiems tarpvalstybiniams santykiams ar oficialiems santykiams su tarptautine organizacija palaikyti. Diplomatinės atstovybės yra kelių rangų: misijos, pasiuntinybės, ambasados. Iki Antro pasaulinio karo ambasadų rango atstovybes turėjo tik imperinės valstybės, o kitos tenkinosi pasiuntinybių rango diplomatinėmis atstovybėmis. Po karo, palaipsniui, visos valstybės pakėlė savo diplomatinių atstovybių rangus į ambasadų lygį. Susideda iš diplomatinio, administracinio techninio ir aptarnaujančiojo personalo, turinčio diplomatinius imunitetus ir privilegijas. Diplomatinės atstovybės funkcija yra įgyvendinti užsienio politikos uždavinius, vykdyti konsulines ir užsienio prekybos funkcijas. Ji atstovauja savo valstybei priimančioje valstybėje ar, kitu atveju, tarptautinėje organizacijoje, palaiko oficialius santykius ar ryšius su ta valstybe ar organizacija, veda derybas, gauna, teisėtais būdais renka ir perduoda savo valstybei informaciją apie tos valstybės ar tarptautinės organizacijos veiklą, gina savo valstybės, jos piliečių, įmonių bei kitų juridinių asmenų teises bei teisėtus interesus. Atstovybė prie tarptautinės organizacijos dar užtikrina valstybės suinteresuotų institucijų dalyvavimą tarptautinės organizacijos veikloje bei padeda įgyvendinti tos tarptautinės organizacijos tikslus ir uždavinius. Diplomatinė atstovybė taip pat skleidžia informaciją apie savo valstybę, jos politinį, ekonominį gyvenimą, įvykius, taip pat kultūrą, papročius ir tradicijas. Atstovybė užsienio valstybėje taip pat skatina savo ir tos valstybės draugiškus santykius, plėtoja ekonominį, kultūrinį ir mokslinį šių valstybių bendradarbiavimą, taip pat bendradarbiavimą dėl saugumo ir taikos užtikrinimo. Diplomatinių atstovybių funkcijų įgyvendinimui užtikrinti garantuojama diplomatinės atstovybės patalpų, dokumentų ir archyvų neliečiamybė. Šios savaitės iniciatyva yra diplomatinė tarnyba. | Naujienos
|
🔥 Top keywords: Pagrindinis puslapisSpecialus:PaieškaSpecialus:Naujausi keitimaiLietuvaSąrašas:Europos Sąjungos valstybės narėsJoninėsZodiakasUEFA Europos futbolo čempionatasXVII Europos futbolo čempionatasFIFA pasaulio čempionatasVilniusKylian Mbappé2024 m. vasaros olimpinės žaidynėsRumunijaLietuvių kalbos abėcėlėSąrašas:Šalių telefonų kodai pagal šalies pavadinimąSlovakijaMonika NavickienėEuropos SąjungaSąrašas:Lietuvos miestai pagal gyventojusSmegenysXVI Europos futbolo čempionatasPrancūzijos vyrų futbolo rinktinėSąrašas:Šalių sąrašasCarles PuigdemontMindaugas KuzminskasSąrašas:Zarasų rajono ežeraiRomelu LukakuJAV valstijosBelgijaFutbolasLietuvos nacionalinis radijas ir televizijaSidabriškieji debesysFIFA pasaulio reitingaiOzzy OsbournePetras GražulisVikipedija:BendruomenėAntrasis pasaulinis karasRemigijus Morkevičius