Pagrindinis puslapis
| Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas. | Lietuviškojoje Vikipedijoje: |
Apie Vikipediją Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų. Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų. | Rinktinė iliustracija |
Savaitės straipsnis  Lockheed L-1011 TriStar (tariama „El-ten-eleven“) – XX a. septintojo dešimtmečio antroje pusėje JAV aviacijos koncerno „Lockheed Corporation“ sukurtas vidutinio ir ilgo nuotolio trimotoris plačiafiuzeliažis keleivinis lėktuvas. Tai buvo trečiasis plačiafiuzeliažis keleivinis orlaivis po Boeing 747 ir McDonnell Douglas DC-10. Lėktuvas buvo sertifikuotas pervežti iki 400 keleivių, jis galėjo nuskristi daugiau nei 4 tūkst. jūrmylių (7400 km). Orlaivio jėgainę sudarė trys reaktyviniai varikliai „Rolls-Royce RB211“ – du po sparnais, vienas – fiuzeliažo gale, kuriam oras buvo tiekiamas per vertikaliame stabilizatoriuje įrengtą S formos ortakį. Lėktuvas turėjo automatinio tūpimo įrangą, automatinę žemėjimo valdymo sistemą, apatiniame aukšte buvo įrengta virtuvė bei įgulos poilsio patalpos. Buvo gaminamos dvi, skirtingo ilgio „L-1011 TriStar“ modifikacijos. Pirmą kartą „L-1011-1“ į orą pakilo 1970 m. lapkritį. Pirmasis užsakovas – JAV aviakompanija „Eastern Air Lines“ pirmąjį „L-1011“ pradėjo eksploatuoti 1972 m. Trumpesnio fiuzeliažo prailginto skrydžio nuotolio modelis „L-1011-500“ pirmam skrydžiui pakilo 1978 m., užsakovas – „British Airways“ šiuos orlaivius pradėjo eksploatuoti dar po metų. Kiti modeliai – didelės bendrosios masės variantai „L-1011-100“, variantas su didesnio galingumo varikliais „L-1011-200“ bei atnaujintas modelis „L-1011-250“ buvo gaminami bazinio modelio ilgio. Vėliau didesnio kilimo svorio modeliai „L-1011-1“ buvo konvertuojami į „L-1011-50“ ir „L-1011-150“. „L-1011 TriStar“ pardavimus stabdė dvejus metus trukęs vienintelio variklių gamintojo „Rolls-Royce“ vėlavimas pateikti variklius. 1968–1984 m. „Lockheed“ savo gamykloje, esančioje Palmdeilo regioniniame oro uoste (pietų Kalifornija į šiaurę nuo Los Andželo) pagamino iš viso 250 „TriStar“. Nepavykus išplėtoti sėkmingų „L-1011“ pardavimų ir įvykdžiusi visus užsakymus, orlaivio gamintoja „Lockheed“ pasitraukė iš komercinių orlaivių verslo. | birželio 12 d. įvykiai Lietuvoje
Pasaulyje
|
Savaitės iniciatyva  Gabrielė Petkevičaitė-Bitė (1861 m. kovo 18 d. Puziniškio dvare prie Smilgių, Panevėžio apskritis – 1943 m. birželio 14 d. Panevėžyje) – Lietuvos rašytoja, publicistė, visuomenės bei politinė veikėja. Gimė bajorų Jono Leono Petkevičiaus (1828–1909) ir Malvinos Onos Chodakauskaitės (1839–1870) šeimoje. Gabrielės seneliai iš tėvo pusės – Padubysio dvaro prievaizdas bajoras Felicijonas Petkevičius (1788–1863) ir buvusi baudžiauninkė Justina Janulevičiūtė-Janulytė (1798–1854) – gyveno Rozalimo apylinkėje, į Puziniškį persikėlė 1835 m. Seneliai iš motinos pusės – bajorai Kazimieras Chodakauskas (1814–1905) ir Marija Namarauskaitė (1815–1902) – atsikėlė į Čelkių dvarą Rozalimo apylinkėje apie 1853 m. Rašytojos motina buvo gimusi Kazliškių dvare (Molėtų raj.). Gabrielės tėvas, gydytojas, 1865 m. su šeima persikėlęs į Joniškėlį, pradėjo dirbti vietinėje ligoninėje. 1866–1868 m. jį privačiai mokė Laurynas Ivinskis, vėliau – kiti namų mokytojai. Nors ir būdama silpnos sveikatos, su pažeistu stuburu, 1878 m. Mintaujoje baigė vokiečių aukštesniąją mokyklą ir dar išlaikė egzaminus Mintaujos vyrų gimnazijoje. 1885 m. Deltuvoje, Tiškevičiaus dvare, lankė bitininkystės kursus. 1917 m. išlaikė felčerės egzaminus, padėjo tėvui gydytojui, mokė valstiečių vaikus. 1889 m. Jurgis Bielinis jai pradėjo pristatinėti draudžiamą spaudą lietuvių kalba. Nuo 1890 m. bendradarbiavo laikraštyje „Varpas“ – pasiuntė savo pirmąją korespondenciją („Iš Panevėžio“). Rašydama į „Ūkininką“ pradėjo pasirašinėti Bitės slapyvardžiu. Ilgainiui Bitė tapo jos pavardės dalimi. Ėmėsi daraktorės darbo – slaptai mokė vaikus ir suaugusius. 1893 m. įsteigė moksleivių ir kultūros darbuotojų šelpimo draugiją „Žiburėlis“ neturtingiems moksleiviams remti, iki 1903 m. jai vadovavo. Šios savaitės iniciatyva yra rašytojai. | Naujienos
|
🔥 Top keywords: Pagrindinis puslapisSpecialus:PaieškaSpecialus:Naujausi keitimaiPetras GražulisLietuvaMalavisSąrašas:Europos Sąjungos valstybės narėsZodiakasAlgirdas BrazauskasLietuvos krepšinio lygaEuropos SąjungaVilniusPirmasis pasaulinis karasJoninėsSąrašas:Šalių sąrašasEglė Visockaitė-KandelisLietuvių kalbos abėcėlėBaltijos taurėŠvedijaKaunasDariaus ir Girėno stadionasMarija Rudzinskaitė-ArcimavičienėSąrašas:Šalių telefonų kodai pagal šalies pavadinimąGedulo ir vilties dienaLenkijaEuropos ParlamentasCarles PuigdemontSąrašas:Lietuvos miestai pagal gyventojusVirginijus SinkevičiusPanevėžio LietkabelisSaulės sistemaLietuvos nacionalinis radijas ir televizijaLatvijaKlaipėdaAntrasis pasaulinis karasPolitinė dešinėVytautas LandsbergisMonika NavickienėRusija