X amžius

• X a. Europoje, taip pat Lenkijoje ir Kijevo Rusioje, buvo didelė maro epidemija.
• 907 – Tang dinastijos valdymo pabaiga Kinijoje. Prasideda Penkių dinastijų ir Dešimties karalysčių laikotarpis.
• 929 m. Kordobos emyras Abdur Rahmanas III pasiskelbė kalifu.^[1]
• 934 m. Islandijoje įvyko Lakis ugnikalnio išsiveržimas. Nuo išsiveržimo mirė apsinuodije dujomis tūkstančiai Europos gyventuojų. O labai šalta žiema sukėlė dar daugiau mirčių ir badą.
• 960 – Penkių dinastijų ir Dešimties karalysčių laikotarpio Kinijoje pabaiga. Song dinastijos įkūrimas.
• 966 m. Lenkijos valdovas Meška I apsikrikščiojo. Tai laikoma Lenkijos krikštu.
• 971 – Bizantijos imperija užkariauja Belgradą.
• po 976 – Belgradas užkariaujamas Bulgarijos valdovo Samuilo.
• 978 m. Kijevo Rusios dk Vladimiras išžudė visą Polocko vietinę dinastiją ir prijungė Polocko kunigaikštystė prie savo valstybės. Vietos valdovo Ragvolodo dukterį Rognedą padarė savo žmona.
• 980 m. Rusioje reformavus senąją pagoniškąją religiją, Kijevo dk Vladimiro Sviatoslavičiaus iniciatyva Kijeve buvo pastatytos dvi mūrines svarbiausios pagoniškosios šventyklos.
• 987 m. - Rognedos ir Kijevo dk Vladimiro sūnus Iziaslavas (valdė iki 1001 m.) įsitvirtino Polocko soste (valdė iki 1001 m.), atkūrė vietos dinastiją, kuri laikoma seniausia Riurikaičių dinastijos atšaka.
• 988 m. - Ipatijaus metraštis minį, kad dk Vladimiras Sviatoslavičius, įvedęs Rusijoje krikščionybę, „įsakė kurti cerkves ir statyti tose vietose, kur stovėjo stabai, ...‘
• Kijevo Rusiai priėmus krikščionybę ir dk Vladimirui vedus naują žmoną, Rogneda grįžo į Polocką.
• Apie 990 m. - Gardino įkūrimas. Tai patvirtina archeologiniai tyrimai.
• 991 m. - Beveik visoje Europoje šaltą žiemą iššalo daug medžių ir augalų. Iššalo ir javai, todėl buvo didžiulis badmetis.

Baltai redaguoti

• X a. - XII a. Vėlyvasis geležies amžius.
• Apie IX a. ir X a. sąvartą sukurtas ankstyvasis valstybinis darinys Lietuva, arba Lietuvos žemė. Apjungtos tuo metu Lietuvos, Nalšios, Deltuvos žemės, sudarė lietuvių konfederacinės genties valstybės pagrindus – Lietuvos kunigaikštystė.
• X a. - danai rengė sėkmingus žygius į Prūsiją, Žiemgalą ir Kuršą, o Knutas I Didysis net pasiskelbė Sembos karaliumi.
• X a. anglų epe “Widsith” („Keliauninkas“) paminėti „Wiolane and Wilna“. Tai ankstyviausias šaltinis, kur minėtas Vilnius.
• Apie 925 m. islandų sagoje apie Egilį Skalagrimsoną, jis drauge su broliu Torolfu vyko puldinėti Kuršo. Sagoje yra vertingas kuršių kaimo ir jo gyventojų aprašymas.
• Apie 935 m. norvegų vikingai Egilis ir Thorolfas plėšikavo kuršių žemėse. Egilis buvo kuršių paimtas į nelaisvę, bet išsivadavo.
• Apie 965 m. - Ispanijos arabų keliautojas Ibrahimas Ibn Jakubas (Ibrahim ibn Jakub) rašė, kad prūsai (Brûs), gyvenantys prie jūros, garsėjo savo narsumu ir drąsiai kovoja su skandinavų vikingais „Rus“. Jie turėjo savo kalbą ir nekalbėjo kaimynų kalbomis.
• Apie 970 m. įvykius Kaupo apylinkėse, kur danas „Hakonas, konungo Haroldo sūnūs, pravardžiuoto Melindančių, užpuolė sembus“, aprašė danų kronikininkas Saksas Gramatikas (Sakso Grammatikus).
• 983 m. – anot Nestoro metraščio, Kijevo didysis kunigaikštis Vladimiras Sviatoslavičius (980-1015) puolė ir nugalėjo jotvingius.
• Amž. pab. Švedijos karalius Erikas Segerselis (Eric the Victorious) (970–995), buvo užvaldęs Estiją, Livoniją, Kuršą ir Suomiją.
• 992 m. Prasidėjo Lenkų kariniai žygiai į Prūsų žemes.
• 997 m. - Lenkijos dk Boleslovas I Narsusis į Prūsiją pasiuntė Prahos vyskupą misionierių šv. Vaitiekų – Adalbertą. Prūsai jį sutiko priešiškai ir bijodami savo dievų užsirūstinimo, balandžio 23 d. prie Piluvos (dab. Baltijskas) nužudė. Palaikai valdovo išpirkti ir palaidoti Gniezne. Vėliau 999 m. jis buvo paskelbtas šventuoju.