Vitebsko gubernija
Vitebsko gubernija (rus. Витебская губерния) – Rusijos imperijos gubernija, apėmusi dabartinės Baltarusijos šiaurinę dalį, pietryčių Latviją ir dalį Rusijos žemių. Administracinis centras – Vitebskas. 1802–1924 m. Vitebsko gubernija kartu su Mogiliavo, Vilniaus, Kauno, Gardino ir Minsko gubernijomis sudarė Šiaurės vakarų kraštą.
| Vitebsko gubernija rus. Витебская губерния | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Rusijos imperija | ||||||
| Generalgubernatorija | Vilniaus generalgubernatorija | ||||||
| Administracinis centras | Vitebskas | ||||||
| Ujezdai | 12 (1802) | ||||||
| Gubernatorius | Vitebsko gubernatorius | ||||||
| Gyventojų | 1 489 246 (1897) | ||||||
| Plotas | 33 960,8 km² | ||||||
.svg){kind=small}
Istorija redaguoti
Gubernija sudaryta 1802 m. kovo 11 d. padalijus Baltarusijos guberniją buvusios Polocko gubernijos teritorijoje. XIX a. pabaigoje apskrityje buvo 12 miestų, 41 miestelis ir 19 750 kitų gyvenviečių.
Po Spalio revoliucijos apskritis 1917–1918 m. pateko į Vakarų sritį, 1918 m. į RTFSR Vakarų komuną, 1919–1924 m. į BTSR. 1917 m. Dvinsko, Režicos ir Liucino apskritys buvo perduotos Lifliandijos gubernijai ir vėliau tapo Latvijos dalimi. 1919–1923 m. apskričių skaičius vis keitėsi. 1924 m. dauguma Vitebsko gubernijos apskričių atiteko Baltarusijos TSR, o Veližo, Nevelio ir Sebežo apskritys atiteko RTFSR (iki 1927 m. – Pskovo gubernijai).[1]
Administracinis suskirstymas redaguoti
Įkūrus guberniją, joje buvo į 12 apskričių. 1866 m. Suražo apskritis buvo panaikinta, atkurta 1920 m. 1893 m. Dinaburgo apskritis pervadinta į Dvinsko vardu. 1913 m. buvo 11 apskričių,[2] 196 valsčiai, 999 seniūnijos, 12 miestų, 22 331 kitos gyvenvietės.[3]
.png)  | Apskritis | Centras | Plotas, km² | Gyventojai, 1897 m. |
|---|---|---|---|---|
| Drisos apskritis | Drisa (4 238 gyv.) | 2923 | 97 083 | |
| Dvinsko apskritis | Dvinskas (Dinaburgas) (69 675 gyv.) | 4393 | 237 023 | |
| Haradoko apskritis | Haradokas (5 023 gyv.) | 3536 | 112 033 | |
| Lepelio apskritis | Lepelis (6 284 gyv.) | 3871 | 156 706 | |
| Liucino apskritis | Liucinas (5 140 gyv.) | 5235 | 128 155 | |
| Nevelio apskritis | Nevelis (9 349 gyv.) | 3867 | 110 394 | |
| Polocko apskritis | Polockas (20 294 gyv.) | 4765 | 141 841 | |
| Režicos apskritis | Režica (10 795 gyv.) | 4076 | 136 445 | |
| Sebežo apskritis | Sebežas (4 326 gyv.) | 3624 | 92 055 | |
| Suražo apskritis (panaikinta 1866–1920 m.) | Suražas | - | - | |
| Veližo apskritis | Veližas (12 193 gyv.) | 4438 | 100 079 | |
| Vitebsko apskritis | Vitebskas (65 871 gyv.) | 3256 | 177 432 |
Miestai redaguoti
Gyventojai redaguoti
Pagal tautinę sudėtį daugelyje gubernijų vyravo gudai, Dvinsko, Liucino ir Režicos apskrityse – latviai, Sebežo apskrityje rusų ir gudų buvo po lygiai. Didmiesčių gubernijose būta nemažai žydų, taip pat po kelis nuošimčius lenkų.
Vitebsko gubernijos žemėlapis, 1820 m.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Витебская губерния. Archyvuota kopija 2022-12-06 iš Wayback Machine projekto. – Москва, Большая российская энциклопедия, 2004–2017.
- ↑ Волостныя, станичныя, сельския, гминныя правления и управления, а также полицейские станы всей России с обозначением места их нахождения. – Киев, Изд-во Т-ва Л. М. Фиш, 1913. // psl. 112 (PDF 12–13 psl.)
- ↑ Россiя. Географическое описание Россiйской Имперiи по губернiямъ и областямъ съ географическими картами. – Санктпетербургъ, Тип. "Бережливость", 1913. // PDF 148–149 psl.
Nuorodos redaguoti
- Radzima.net:
- gubernijos informacija Витебская губерния (1906)
- apskričių informacija Витебская губерния (1906)
- Vitebsko gubernijos bajorų protėviai (rusų k.)