Trakų kalba

Trakų kalba
Kalbamarytų, vidurio Balkanai
Kalbančiųjų skaičiusišnykusi
KilmėIndoeuropiečių
 Paleobalkanų (?)
  Trakų
Kalbos kodai
ISO 639-2ine
ISO 639-3thx

Trakų kalbaindoeuropiečių šeimai priklausanti kalba, viena senųjų kalbų, vartotų Balkanuose Antikos laikais. Ja buvo kalbama dabartinės Bulgarijos teritorijoje. Kalba įtraukiama į hipotetinę paleobalkanų kalbų grupę.

Kalbos paminklų išlikę nedaug, žinoma apie 200 žodžių. Dakų kalba, kuria buvo kalbama į šiaurę nuo trakų gyvenamos teritorijos (dabartinė Rumunija), dažniausiai laikoma trakų kalbos tarme. Išnyko VI m. e. a., kai trakai sugraikėjo arba buvo romanizuoti, vėliau, atėjus bulgarams, perėmė jų kalbą, paskui suslavėjo.

Žodynas redaguoti

Spėjami trakiški žodžiai turi daug panašumų su baltų kalbomis:[1]

ŽodisReikšmėGalimi atitikmenys
achel-vanduofryg. akala ‘vanduo’
aiz-ožysarm. aic, gr. ai, liet. ožys 'ožys'
alasrovėliet. alėti
altasrovė, srautas
an(a)ant, į, linkav. ana ‘greta’, sen. gr. aná ‘greta’, got. ana ‘link'
ang-lenktas, kreivasskr.  = IAST: ancati ‘lenkti’, sen. gr. ankos ‘slėnis, pragarmė’
ant(i)priešaisskr.  = IAST: ánti ‘priešais, šalia’, liet. añt, toch. ānt ‘pro’, sen. gr. antí ‘priešais’
apa, aphusvanduo, upėprūs. ape, liet. upė
apsaepušė, drebulėlatv. apse, prūs. abse, lenk. osa , aukšt. vok. aspa ‘drebulė’
armaklampynė, pelkėliet. arma
ars-tekėti, srūtiskr.  = IAST: árşati, het. arš ‘tekėti’
arta(s), arda(s)srautas, upėskr.  = IAST: árdati ‘tekėti, tirpti’, sen. gr. ardō ‘rasoti’
arzasbaltassen. gr. argós, toch. Aārki ‘baltas’
asa(s)akmuoskr.  = IAST: aśman ‘akmuo’, pelasg. asáminthos ‘akmuo’
atį, linklot. ad ‘į, link’
ath-kalva, kriaušis, skardissen. gr. aktē ‘skardis, kyšulys’
at(u)srovėvok. Attel, av. adu- ‘srovė’
bebrusbebrasliet. bebrùs, prūs. bēbrus
bendrištiskr.  = IAST: bándhana- ‘ryšys, saitas’, av. bandayaiti ‘rišti’, s. angl. bindan, vok. binden ‘rišti’
berasrudasliet. bėras, aukšt. vok. bero ‘lokys’
berga(s)kalva, krantassen. isl. berg ‘kalnas’, vok. Berg ‘kalnas’
berza(s)beržasliet. béržas, latv. bẽrzs, bêrza, prūs. berse, rus. берёза, bulg. бреза
bredasganyklarus. бред, бредина ‘ganykla’, брести ‘bristi’
brentas (brendas)elniasmesap. bréndon ‘elnias’
brinkbrinktiliet. brìnkti
bruzasgreitasliet. brùžas
bur, buris (boris)žmogusalb. burrë ‘žmogus’
burt-brastabulg. брод ‘brasta’
būzasožysav. būza- ‘ožys’
chalaspurvasbulg., ček. kal ‘purvas’
damagyvenvietė, viešėskr.  = IAST: dhāman ‘namas’, sen. gr. thaimós ‘namas’
daphastvanasliet. dãpas ‘potvynis, tvanas’
darsasdrąsusprūs. dyrsos, av. daršyu ‘drąsus, stiprus’
datan (datas)vietaalb. datë ‘vieta’
dentu-gentis, klanaslot. gens ‘gentis’
desa(s), disa(s)dievassen. gr. théos ‘dievas’
dingaderlingassen. isl. dyngia ‘mėšlo krūva’
dizatvirtovėpers.  = diz, dēz ‘tvirtovė’
dōnšalisgen. don ‘vieta, šalis’
dreniselniasgeg. alb. dreni ‘elnias’
dumastamsusliet. dūmas ‘kuris dūmų spalvos, dūminis’
dūnkalnass. angl. dūn ‘kalva, kalnas’
e(i)btekėti, lašėtipelasg. eibō ‘lašėti, tekėti’
ermasnuožmus, patrakęsalb. jerm ‘nuožmus, patrakęs’
esvas (ezvas)arklys, ašvasliet. ašvas, ašva
gaidrusgiedras, skaistusliet. gaidrùs, sen. gr. phaidrós ‘švytintis, giedras’
gava(s)šalisgot. gawi ‘šalis’, iki graik. gaia ‘žemė, kraštas’
germasšiltas, karštasskr.  = IAST: gharmá- ‘karštis’, arm. ĵerm, sen. gr. thermós ’šiluma’
gesagandras, tulžysprūs. geeyse ‘tulžys’, latv. dzēse ‘garnys, tulžys’, liet. gę́šė ‘garnys’
gin-vysti, nykti, geibtikurš. Ginulle 'upelis', latv. gnins ‘gnebti, vysti’
haimos , saimaskalnagūbrisskr.  = IAST: simán- ‘gūbrys, riba’, air. sīm ‘grandinė’
ida (ide)medė, medissen. air. fid, klm. fedo ‘medis’
iet(e)rgreitas, otrusaukšt. vok. ātar ‘vikrus’, latv. ãtrs ‘otrus, vikrus’
īl(u)dumblas, purvassen. gr. īlys, -ýos ‘purvas, dumblas’, sen. slav. ilə ‘dumblas’
iūrasvanduo, upėliet. jūra, sen. skand. ūr ‘dulksna’
kaba(s)pelkė, liūnasquab
kalaspakraštys, galinė žemėliet. gãlas, latv. gals
kalsassausas, išdžiūvęslatv. kálst (-stu, -st) ‘džiūti, vysti’, liet. kalėti ‘nykti, smelkti, stelbti’
kapaskalva, šlaitaslatv. kāpa ‘kauburys, kopa, šlaitas’, liet. kopà
kel(l)aversmėsen. aukšt. vok. quella, vok. Quelle ‘versmė’
kenthasvaikas, palikuonislot. re-cens ‘naujas, jaunas, šviežias’
kersasjuodasliet. kéršas, skr.  = IAST: kṛṣṇá ‘juodas’
ketri-, ketre-keturiliet. keturì, latv. četri, bulg. četiri ‘keturi’
kikgyvas, judruss. angl. cwicu, sen. skand. kvikr, kykr ‘gyvas, judrus’
kiri-kalnas, girialiet. girià, gìrė, skr.  = IAST: girí ‘kalnas’, latv. dzira ‘miškas, giria’
knisaišknaisiota vieta, knisỹnėliet. knìsti
kupselakrūva, kauburysliet. kupstẽlis
kurp-raustiliet. kur̃pti, rus. корпать ‘rausti, kasti’
kurtagiraitė, medėprūs. korto ‘giraitė’
laza (-as)skynimas, proskyna, laužynėserb. laz ‘skynimas’, rus. лаз ‘landa, žvėrtakis’
lingasdubuma, lankaliet. léngė ‘klonis, slėnys, loma; šlapia pieva’
mar-vanduo, upė, pelkės. angl. merisc ‘pelkė’, sen. isl. mørr ‘šlapynė’, liet. mãrios
markašlapynėliet. markà ‘linmarka, smarkus lietus’, ukr. мороква ‘liūnas’
melda(s)meldasliet. meldà, méldas, latv. meldi
mēr-didelis, milžiniškas
mezēnaraitelisalb. mes, mezi ‘eržilas’, rumun. mînz ‘eržilas’
mukasėkla, atžala, ainiaiav. muka ‘šeima’, muggag ‘giminė’
mukasšlapynė, klampynėlatv. muka ‘liūnas’, liet. mukùs ‘klampus’
musassamanos, pelėsiais. angl. mos ‘liūnas’, vok. Moss ‘samanos’
nestmurmantis, kriokiantisskr.  = IAST: nádati ‘šniokšti, kriokti’
ōstasžiotysliet. úostas, uostà, latv. uosts, uosta, lot. ōstium ‘upės žiotys’
pa(i)visvaikas, sūnus
paisa(s)suodžiailiet. paišai
palašlapynė, balosliet. pãlios, lot. paias, paii ‘šlapia pakrantė’, lot. palus ‘ežeras’
palmaliūnas, pelkė
pan(i)liūnas, durpynasprūs. pannean ‘liūnas’
para, pharakaimas, viešė
pauta(s)puta, putojimasprūs. Pauta, liet. putà, latv. putas
perberniukas, sūnuslot. puer ‘berniukas, sūnus’
per(u)uolahet. peruna- ‘uola’
pēsberniukas, vaikassen. gr. paus, pais ‘vaikas’
piza(s)lanka, pelkėlatv. pīsa ‘pelkė’, sen. gr. pīsea ‘klampynė, lanka’
pras-rasoti, tikštiliet. praũsti, latv. prauslat, skr.  = IAST: prusnōti ‘tikšti’
pupa‘pupa’ ar ‘kalva’liet. pupà ar alb. pupë ‘kalva’
puragrūdai, speltasen. gr. pyrós ‘grūdai’, liet. pū̃ras ‘žieminis kvietys’
purdaklampynėlot. purdui ‘snarglys’, sen. gr. pardakos ‘šlapias, vilgšnus’
pusinaspušynas, šilasliet. pušýnas
putrasvapalius, pleplyslatv. putruôt, putrât ‘balbatuoti, marmaliuoti’
raimasmargas, raibasliet. ráimas ‘raibas’
raka(s)griova, raguvaliet. ràkti ‘raustis, kaltis, skilti’
ramusramusliet. ramùs
raskusjudrus, vikrusaukšt. vok. rasc ‘greitas’
reraakmenysalb. lerë ‘akmenys'
rēzas (resas)karaliuslot. rex ‘karalius’
ring- (rink-)greitas, rangusvok. ge-ringi ‘lengvas, vikrus’, sen. gr. rhimpha ‘greitai, darbščiai’
rudasraudonas, rausvasliet. rùdas, latv. ruds
rumba(s)kraštas, slenkstisliet. rum̃bas ‘kraštas, atbraila’, latv. rum̃ba ‘slenkstis, krioklys’
rūs-duobėliet. rūsỹs, latv. rūsa
sabaziaslaisvas
saldasauksinispraslav. *zǎltǎ 'auksas'
sarasrovė, sraumuoskr.  = IAST: sarā ‘upė, srovė’
sartasrausvasliet. sar̃tas, latv. sarts
satrasguvusliet. šatrùs ‘gyvas, greitas, mitrus’
sautistinguslatv. sautis ‘tinginys'
seietuvasietuva, gelmėliet. sietuvà
seina(s)kaimasarm. šēn ‘kaimas’
sēkasžolė, žalumaliet. šėkas ‘šviežias šienas’, skr.  = IAST: śāka ‘daržovė, žalumynas’
semelažemė, kraštasslav. zemlja, balt. zeme ‘žemė’
serma, sermassrovė, srautasliet. Sermas, ide. *sermo- ‘upė, tekėjimas’
siltasšiltasliet. šiltas, latv. sìlts
sind(u)upėskr.  = IAST: sindhu- ‘upė’
singasžemuma, dubumagot. sigqan, vok. sinkan ‘smukti, skęsti, grimzti’
skaivaskairyssen. gr. skaiós, lot. scaevus ‘kairė’
skalp-plūkti, kulti, velėtiliet. skalbti ‘to beetle, to dolly’
skapliskirvisliet. skãplis ‘skaptas’
skapt-kastiliet. skaptúoti, sen. gr. skápto ‘kasti’
skarasgreitasrus. скорый ‘greitas’, praslav. *skarə-
skarsasskersas, įžambusliet. sker̃sas, sen. gr. epikársis ‘įžambus’
skilasagnus, nuožmusliet. skìlti ‘kirsti, žiebti’
skretaskritulys, apskritimasliet. skretė, skritė ‘apskritimas, skridinys, tekinis’
skumbr-askalnas, kauburysliet. kumbrỹs, kum̃bris ‘kauburys, kupra’
spinda(s)proskyna, erčiaspiñdis ‘proskyna, iškarta’
strasrovė, straũtasliet. sravà, latv. strava
strambasstuobrys, strampasprūs. strambo ‘ražiena’, latv. strùobs ‘šiaudas, kuokštas’
strumā, strumōnupė, srovėvok. Strom ‘srovė, upė’, liet. sraumuõ ‘sraunuma’, srūti
suchis, sukismergaitė, berniukasval. hogen ‘mergaitė’, hogyn ‘vaikinas’, liet. sūnùs ‘son’, sen. bulg. səin ‘sūnus’ ir kt.
sukatarpeklis, ertmė, tarpasliet. šùkė ‘dužena, protarpis, pertrūkis’
sulagiraitėsen. gr. hýle ‘miškas’
sunkasyvai, skystisliet. sunkà
sura (zura)srovėskr.  = IAST: sirā ‘srovė’
surasgalingas, stiprus, kartus, sūrussanskr., av. sūrah ‘didvyris, karys’, liet. sūras ‘sūrus’, latv. sũrs ‘sūrus, aitrus’
svitšviesti, švytėtiliet. švytėti, slav. svetiti 'šviesti'
tarpas, terpastarpas, lūžisliet. tárpas, térpė, Praslav. *tarpə ‘duobė, griovys’
taru-strėlėsen. gr. dóry ‘medis, strėlė’, het. taru ‘medis’, skr.  = IAST: dáru ‘medis’
thin-laikyti, neštilot. teneō ‘laikyti’
thurdtrenktivok. stürzen ‘mesti, sviesti’
tirsastirštumasliet. tir̃štis
tithašviesa, spindesyssen. gr. titō ‘žara, aušra’, alb. ditë ‘diena'
tranastrūnyjimas, puvimasliet. trenėti, trūnyti
traus-lūžtiliet. traušti ‘lūžti’, latv. trauss ‘trapus, lūžus’
tund-stumti, trenkti, upėlot. tundō ‘stumti, trenkti’, skr.  = IAST: tundatē ‘stumti’, sen. isl. þund ‘upė’
tuntastuntas, gaujaliet. tuñtas
turm-bėgti, skristiskr.  = IAST: drámati ‘bėgti’, sen. gr. drómos ‘bėgimas’
udra(s)ūdraliet. ūdra, skr.  = IAST: udrá ‘vandens gyvis’, av. udra, sen. gr. hydros, bulg. vidra ‘ūdra’
udrēnasvandeninissen. gr. hydrinós ‘vanduo’, ánydros ‘bevandenis’
ūkasūkas, miglaliet. ūkas
upaupėliet. ùpė, latv. upe
urda(s)srovė, verpetasliet. urdulỹs, latv. urdaviņa
usku-vanduosen. air. u(i)sce ‘vanduo’, sen. val. eisc, air. esc ‘vanduo, liūnas’
ut-vanduo, upėskr.  = IAST: udán ‘vanduo’
vair-assukrus, besisukantisliet. vairùs, vairas, šved. vīrr ‘spiralė’
varpasassūkuryslatv. vārpats ‘sūkurys’, liet. varpýti ‘kasti, rausti’
veger-šlapias, rasotiol. wak ‘šlapias’
veleka(s)velėklỹnė, velėjima (skalbimo) vietaliet. velėklỹnė, velė̃klė
ver-trykšti, kilti, kūptiliet. vírti, bulg. vьreti ‘virti, kilti’
verza(s)bučiuslatv. varza
zbel-žibantislatv. zibele
zburul-šviesa, žibėjimasliet. žiburỹs
zelmisatžala, ainisliet. želmuõ
zenisgimęssen. lot. geno ‘gimdyti, gaminti’
zi-dievas
zilasžilas, palšvasliet. žìlas, latv. zils, zilš
zilma(s)želmenys, žolėlatv. zelme ‘želmuo’
zum-, zuml-slibinasbulg. zmьi ‘slibinas’
zvaka(s)šviesa,liet. žvãkė

Išnašos redaguoti

  1. Duridanov, Ivan. „The Language of the Thracians“. Nuoroda tikrinta 2007-01-14.

Nuorodos redaguoti