Suvalkų gubernija
Suvalkų gubernija (rus. Сувалкская губерния, lenk. Gubernia suwalska) buvo Lenkijos Kongreso karalystėje 1867–1915 metais. Centras – Suvalkai. Buvo dabartiniuose Lietuvos pietvakariuose, Lenkijos šiaurės rytuose ir Gudijos šiaurės vakaruose, gubernijai priklausė Užnemunė. Plotas 12 300 km². Gubernija ribojosi su Gardino gubernija, Kauno gubernija, Lomžos gubernija ir Vilniaus gubernija bei Prūsijos karalyste.
| Suvalkų gubernija rus. Сувалкская губерния lenk. Gubernia suwalska | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Rusijos imperija | ||||||
| Provincija | Lenkijos Kongreso karalystė | ||||||
| Administracinis centras | Suvalkai | ||||||
| Pavietai | 7 | ||||||
| Gubernatorius | Suvalkų gubernatorius | ||||||
| Gyventojų | 582,913 (1897), 652,000 (1913) | ||||||
| Plotas | 12 300 km² | ||||||
.svg){kind=small}
Tai buvo nepramoninė gubernija, žemės ūkio lygiu viena pirmaujančių imperijoje (1897 m. buvo 53,7 tūkst. žemės ūkio darbininkų), gyventojai – vieni raštingiausių: 1897 m. buvo raštingų (vyresnių nei 10 m. amžiaus) 54,9 proc. vyrų ir 42,8 proc. moterų (lietuviškose apskrityse atitinkamai 76,6 ir 50,2 poc., tarp lietuvių 48 proc. ir 39,7 proc.). Lietuviškose apskrityse gyveno 410.789 žmonės.
Istorija
redaguotiĮsakymas apie Suvalkų gubernijos sudarymą išleistas 1866 m. gruodžio 31 d., jis įsigaliojo 1867 m. sausio 13 d.[1] Tuo metu buvo perskirstytos Augustavo ir Plocko gubernijos į tris naujas – Lomžos, Plocko ir Suvalkų.
Administracinis suskirstymas
redaguoti
Gubernijoje visą laiką buvo 7 apskritys.[2] 1913 m. buvo 92 valsčiai, 2038 seniūnijos, 10 miestų, 5135 kitos gyvenvietės.[3]
Gyventojai
redaguotiPagal 1889 m. Rusijos imperijos gyventojų statistinius duomenis gubernijoje gyventojų daugumą sudarė lietuvių tautybės žmonės, kurie sudarė 57.8% visų gubernijos gyventojų.[4] Lietuviai daugumą sudarė Kalvarijos, Marijampolės, Naumiesčio, Vilkaviškio ir Seinų apskrityse.[5] Remiantis garsaus Lietuvos teisininko, istoriko, publicisto, redaktoriaus, diplomato, užsienio reikalų ministro, signataro Petro Klimo surinktais duomenimis, 1889 m. Suvalkų apskrityje lietuviškai dar šnekėję apie 60% apskrities gyventojų, Seinų apskrityje apie 97% gyventojų.[6] Pagal 1910 m. surašymą gubernijos gyventojų sudėtis atrodė taip: lietuviai 54,8 %, lenkai 30% ir kitos tautybės 15,2%.[7]
| Gyventojų tautinė sudėtis 1897 m.[8] | ||
|---|---|---|
| Tautybė | Gyventojai | Dalis % |
| Lietuviai | 304,548 | 52,2% |
| Lenkai | 134,006 | 22,9% |
| Žydai | 59,129 | 10,1% |
| Vokiečiai | 30,485 | 5,2% |
| Gudai | 26,567 | 4,5% |
| Rusai | 24,460 | 4,1% |
| Kiti | 3,700 | 0,63% |
| Iš viso | 582,913 | 100% |
Gyventojų tautinė sudėtis pagal apskritis
redaguotiGubernijos gyventojų tautinė sudėtis atskirose apskrityse pagal 1897 m. surašymą.[9]:
| Tautybė | Lietuviai | Lenkai | Žydai | Vokiečiai | Gudai | Rusai |
|---|---|---|---|---|---|---|
| Visoje gubernijoje | 52,2 % | 23,0 % | 10,1 % | 5,2 % | 4,6 % | 4,2 % |
| Augustavo | 0,2 % | 49,1 % | 11,6 % | … | 32,5 % | 5,4 % |
| Naumiesčio | 82,8 % | 1,3 % | 7,4 % | 7,1 % | … | … |
| Vilkaviškio | 68,7 % | 3,9 % | 8,5 % | 15,9 % | … | 2,1 % |
| Kalvarijos | 72,6 % | 10,1 % | 9,3 % | 3,6 % | … | 3,7 % |
| Marijampolės | 77,0 % | 2,9 % | 10,3 % | 5,0 % | … | 4,0 % |
| Seinų | 59,7 % | 22,9 % | 11,8 % | 1,2 % | … | 4,4 % |
| Suvalkų | 8,5 % | 66,8 % | 11,3 % | 4,3 % | … | 7,9 % |
Gyventojų skaičius apskrityse
redaguotiGubernijos gyventojų skaičius apskrityse ir miestuose pagal 1897 m. surašymą.
| Nr. | Apskritis | Miestas | Plotas, km² | Gyventojų skaičius |
|---|---|---|---|---|
| 1 | Augustavo | Augustavas (12,743 žm.) | 1898,2 | 79 214 |
| 2 | Naumiesčio | Kudirkos Naumiestis (4595 žm.) | 1663,3 | 67 295 |
| 3 | Vilkaviškio | Vilkaviškis (5788 žm.) | 1190,4 | 76 883 |
| 4 | Kalvarijos | Kalvarija (9378 žm.) | 1246,1 | 70 425 |
| 5 | Marijampolės | Marijampolė (6737 žm.) | 2042,1 | 114 262 |
| 6 | Seinų | Seinai (3778 žm.) | 2128,5 | 81 924 |
| 7 | Suvalkų | Suvalkai (22,648 žm.) | 1380,6 | 92 910 |
Gubernijos valdžia
redaguotiGubernatoriai
redaguoti| Vardas Pavardė | Valdymo laikas |
|---|---|
| Piotras Žervė | |
| Sergėjus Golovinas | |
| Nikolajus Zinovjevas | |
| Evgenijus Subotkinas | |
| Vladimiras Tchorževskis | |
| Leonidas Stamerovas | |
| Ivanas Podgorodnikovas | |
| Konstantinas Božovskis | |
| Emanuelis Batacis | |
| Michailas Arcimovičius | |
| Piotras Stremouchovas | |
| Nikolajus Kuprejanovas |
Vicegubernatoriai
redaguoti| Vardas Pavardė | Valdymo laikas |
|---|---|
| Aleksandras Fribesas | |
| Arkadijus Toločanovas | |
| Nikolajus Ramzajus | |
| Aleksandras Anenkovas | |
| Ivanas Strokinas | |
| Ivanas Zauškevičius | |
| Aleksėjus Lobanovas-Rostovskis | |
| Georgijus Širiajevas | |
| Borisas Borchas | |
| Vladimiras Miasojedovas | |
| Dmitrijus Makapigskis |
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Сувалкская губерния. Archyvuota kopija 2018-05-20 iš Wayback Machine projekto. – Москва, Большая российская энциклопедия, 2004–2017.
- ↑ Волостныя, станичныя, сельския, гминныя правления и управления, а также полицейские станы всей России с обозначением места их нахождения. – Киев, Изд-во Т-ва Л. М. Фиш, 1913. // psl. 175 (PDF 75 psl.)
- ↑ Россiя. Географическое описание Россiйской Имперiи по губернiямъ и областямъ съ географическими картами. – Санктпетербургъ, Тип. "Бережливость", 1913. // PDF 202–203 psl.
- ↑ Šenavičienė, Ieva (1999). „Tautos budimas ir blaivybės sąjūdis“. Istorija. 40: 3.
{{cite journal}}: Cite has empty unknown parameter:|coauthors=(pagalba) - ↑ Piotr Łossowski, Konflikt polsko-litewski 1918-1920 (1996) p.10 and p.15
- ↑ Petras Klimas. Lietuva: jos gyventojai ir sienos. 1917 m., Vilnius
- ↑ Onutė Burauskaitė. Suvalkų krašto lietuvių trėmimas. 6 psl. Punskas 1997 m.
- ↑ Nikolajew, Christina Juditha (2005). Zum Zusammenhang zwischen nationaler Identitätsbildung und Katholischer Kirche in Litauen (PDF). Eberhard Karls University of Tübingen. p. 16.[neveikianti nuoroda]
- ↑ Demoskop Weekly — Rusijos imperijos statistiniai duomenys (rus.)
- Aprašymas apie guberniją Brokhauzo ir Jefrono enciklopediniame žodyne, Т. 31А (62) : Статика – Судоустройство. С.-Петербургъ, 1901. (rus.);
- Aprašymas apie guberniją Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne, Tom XI (Sochaczew – Szlubowska Wola) z 1890 r. (lenk.).
- Gubernijos žemėlapiai (rus.)