Popierius
Popierius – plona, plokščia medžiaga, gaminama presuojant pluoštą.[1] Paprastai naudojamas natūralus pluoštas celiuliozės pagrindu, dažniausiai gaminamas iš medienos masės (dažniausiai minkštos medienos, pavyzdžiui, kanadinės eglės). Kartais naudojamas medvilnės, lino ar kanapių pluoštas.
Istorija redaguoti
Popieriaus išradėju laikomas Cai Lunas iš Kinijos, 105 m. pirmasis aprašęs popieriaus gamybą. Kinai augalinę žaliavą rankiniu būdu trindavo akmeniniuose grūstuvuose su vandeniu. Skystą plaušinę masę semdavo semiamąja forma, ant rėmo ištemptu tinkleliu. Nutekėjus vandeniui, ant tinklelio likdavo plonas susipynusių plaušų sluoksnis. Taip suformuotą popieriaus lapą perkeldavo ant audeklo, nuspausdavo, džiovindavo, lygindavo, pjaustydavo. Kinai popieriaus gamybos būdą ilgai slėpė. Tik 610 m. popierių pradėjo gaminti japonai. 751 m. šį popieriaus gamybos būdą iš kinų belaisvių sužinojo arabai. Jie pradėjo naudoti kanapinius, lininius, vėliau ir medvilninius skudurus. Juos pjaustydavo, virindavo katiluose su kalkėmis, mirkydavo, po to trindavo grūstuvuose. Tokia popieriaus žaliava buvo naudojama iki XIX a. Iš arabų popieriaus gamyba paplito Egipte, Šiaurės Afrikoje, apie XII a. pasiekė Ispaniją, vėliau ir kitas Europos šalis.
Gamyba redaguoti
Tiek rankiniu būdu, tiek ir mašinomis, popieriaus procesą sudaro keli žingsniai:
Degimas redaguoti
Įprastas popierius įsiliepsnoja nuo 242 laipsnių Celsijaus temperatūros.
Pluošto paruošimas redaguoti
Popieriaus gamybai naudojama medžiaga pirmiausiai paverčiama vientisa mase, maišant pluoštą su skysčiu. Kadangi naudojamos natūralios medžiagos, dažnai prireikia daugelio atskyrimo ir plovimo fazių. Išskyrus pluoštą, kartais jis balinamas arba džiovinamas siekiant pakeisti popieriaus išvaizdą.
Lapų formavimas redaguoti
Medienos masė toliau skiedžiama vandeniu iki labai skysto skiedinio. Skiedinys nufiltruojamas per smulkų rėtį, o ant rėčio lieka pluošto sluoksnis. Šiame gamybos etape galima įspausti vandens ženklus. Pluošto sluoksnis vėliau presuojamas ir džiovinamas.
Pagerinimas redaguoti
Neapdirbtas popierius yra labai absorbuojantis ir nėra tinkamas rašymui ar spausdinimui, todėl reikalingas papildomas apdirbimas, vadinamas glitavimu ar šlichtavimu.
Glitas paprastai sudarytas iš polimerų, sukuriančių geresnį spausdinimo paviršių. Dažnai naudojamas krakmolas, taip pat polivinilo acetatas (PVA), bet taip pat naudojamos ir įvairios kitos medžiagos.
Taip pat kartais paviršius dengiamas, siekiant padaryti jį lygesnį. Neapdirbto popieriaus paviršius yra šiurkštus, todėl naudojamas lateksinis padengimas, taip pat kitos medžiagos (kaolinas, kalcio karbonatas). Blizgesio efektas pasiekiamas dengiant popierių permatoma medžiaga.
Džiovinimas redaguoti
Popierius gamybos metu džiovinamas keletą kartų, nes džiovintas popierius yra žymiai tvirtesnis.
Produkcija redaguoti
| Vieta | Valstybė | Produkcija (Mt) |  | Vieta | Valstybė | Produkcija (Mt) |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 |  Jungtinės Amerikos Valstijos | 80,8 | 11 |  Brazilija | 7,8 | |
| 2 |  Kinija | 37,9 | 12 |  Indonezija | 7 | |
| 3 |  Japonija | 30,5 | 13 |  Jungtinė Karalystė | 6,5 | |
| 4 |  Kanada | 20,1 | 14 |  Rusija | 6,3 | |
| 5 |  Vokietija | 19,3 | 15 |  Ispanija | 5,4 | |
| 6 |  Suomija | 13,1 | 16 |  Austrija | 4,6 | |
| 7 |  Švedija | 11,1 | 17 |  Indija | 4,1 | |
| 8 |  Pietų Korėja | 10,1 | 18 |  Meksika | 4,1 | |
| 9 |  Prancūzija | 9,9 | 19 |  Tailandas | 3,4 | |
| 10 |  Italija | 9,4 | 20 |  Nyderlandai | 3,3 | |
| Šaltinis: Handelsblatt – Die Welt in Zahlen (2005) | ||||||
Panaudojimas redaguoti
Daugiausia popierius naudojamas plonais lakštais, rašyti, spausdinti ir pan. Taip pat jis yra svarbus kaip pakavimo medžiaga, statybinė medžiaga (tapetai), be to – higieninėms reikmėms, įvairioms meno formoms kurti.
| Pavadinimas | Savybės | Naudojimas |
| Rašomasis popierius | Lygus paviršius, medienos masės kiekis artimas jos nebuvimui | Laiškų, dokumentų, rašomųjų mašinėlių popierius |
| Spaudos popierius | Lygus ar šiurkštus paviršius, medienos masės kiekis artimas jos nebuvimui | Laikraščiams, plakatams, katalogams, knygoms |
| Kopijavimo popierius | Lygus ar šiurkštus paviršius, perregimas | Fotoalbumų įdėklai |
| Ferzaco popierius | Lygus ar šiurkštus paviršius, baltas ir spalvotas | Knygų, žemėlapių ir dėžių klijavimui |
| Impregnuotas popierius | Su alyva, parafinu ir t. t. Įmirkytas specialiomis medžiagomis, kad būtų mažiau laidus vandeniui | Padengimui |
| Braižymo kartonas | Geros kokybės, tvirtas kartonas, atsparus susitrynimui | Anketoms ir braižymui |
| Plakatinis kartonas | Lygus paviršius, vidutiniškai plonas, akinamai baltas | Kartono modeliams, pasams ir t. t. |
| Fotografinis kartonas | Dramblio kaulo spalvos, rudas ir juodas | Fotoalbumų įdėklams |
| Aplankų kartonas | Lygus paviršius, labai tvirtas, elastingas | Aplankams, įdėklams |
| Pilkasis kartonas | Lygus paviršius, labai tvirtas, elastingas | Visiems darbams kur reikia kartono |
| Medžio kartonas | Šiurkštus paviršius, nelabai tvirtas, lengvai lūžta | Paveikslų nugarėlėms, tarpinėms |
| Šiaudinis kartonas | Geltonai rudas, lengvai lūžta; pigiausias | Įpakavimo dėžutėms, paveikslų nugarėlėms |
Popieriaus lapas
Spalvotas popierius
.jpg)
Taip pat skaitykite redaguoti
- Popieriaus formatų standartas (ISO 216)
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Donatas Jonas Sidaravičius. Popierius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. 561-562 psl.
