Nostra aetate

Nostra aetate ('Mūsų laikais') – Katalikų Bažnyčios santykių su nekrikščionių religijomis deklaracija, paskelbta 1965 m. spalio 28 d., vienas iš Vatikano II susirinkimo dokumentų.[1]

Už deklaraciją, prieš baigiant susirinkimo darbus, balsavo 2221 (prieš 88) susirinkimo dalyviai. Ją rengė krikščionių vienybės sekretoriatas (vadovas kardinolas Augustinas Bea SJ).[2]

Deklaracijoje kviečiama atkreipti dėmesį į tai, kas „žmonėms bendra ir veda į tarpusavio draugystę“. Aptariamos įvairios religijos – hinduizmas, budizmas, atskiruose skyriuose – islamas, judaizmas, kuriam skiriama daugiausia dėmesio. Pripažįstami ir akcentuojami vidiniai krikščionybės ir judaizmo saitai, istorinis žydų vaidmuo, atsisakoma kolektyvinės, iš kartos į kartą perduodamos kaltės dėl dievžudystės, pabrėžiama, kad „žydai tenebūnie pristatomi kaip Dievo atmestieji arba prakeiktieji, tarsi tai plauktų iš Šventojo Rašto“.[1][3] Deklaracijoje pripažįstami tiesos elementai kitose religinėse tradicijose.[2]

Išnašos

redaguoti

Nuorodos

redaguoti