Leobenas

904 m. pirmąkart minima dabartinio Leobeno vietoje buvusi Liupinos gyvenvietė, šalia kurios 1173 m. paminėta kita, Liubeno gyvenvietė, išsiplėtusi greta Šv. Jokūbo bažnyčios. Vėliau jos susijungė į Leobeną, kuris 1261 m. gavo miesto teises. Nuo XIV a. geležies apdirbimo ir geležinių dirbinių prekybos centras. Per XVI a. religinius karus buvo katalikų karinės atramos punktas, čia įsitvirtino jėzuitų ordinas. 1782–1859 m. vyskupijos centras. 1797 m. Leobene pasirašyta Austrijos–Prancūzijos taikos sutartis, pagal kurią Austrija prarado Belgiją ir Lombardiją. Per XIX a. Leobenas lėtai, bet nuolatos plėtėsi. 1939 m. prie Leobeno prijungti Donavicas, Judendorfas, Gosas ir Leitendorfas; Leobenas padidėjo dvigubai. 1790 m. įkurtas Leobeno teatras. 1849 m. įkurta šachtininkų mokykla, dab. Metalurgijos ir kasybos universitetas.

Iki XX a. septinto dešimtmečio prie Leobeno buvo kasamos anglys. XX a. pabaigoje dėl ūkio konjunktūros pokyčių mažėjo metalurgijos fabrikų, didėjo kultūros įstaigų ir turizmo sektoriaus svarba. Geležinkeliai ir plentai Leobeną jungia su Viena, Lincu, Klagenfurtu. Išplėtota juodoji metalurgija (koncerno VOESTALPINE AG įmonė), metalo apdirbimo, maisto (alaus; daugiau kaip 1 mln. hl per metus), elektronikos, statybinių medžiagų, plaušienos ir popieriaus, chemijos (dažų, lakų), medienos apdirbimo pramonė.

Išlikęs Viduramžių miesto planas. Bažnyčios:

• gotikos, baroko bruožų turinti Šv. Jokūbo, 1188 m.,
• Švč. Mergelės Marijos prie Vaseno, 1149 m., XV a. lubų tapyba, gotikiniai vitražiniai langai, barokinis interjeras 1845 m., bokštas 1900 m.,
• Necgevolbe, 1483 m.,
• ankstyvojo baroko Šv. Pranciškaus Ksavero, 1665 m.),
• Gustavo Adolfo, 1908 m.).
• Benediktinių vienuolynas, 1020 m.) su vėlyvosios gotikos bažnyčia, apie 1520 m., XI a. ankstyvosios romanikos kripta, klasicistinis altorius 1793 m.,
• Šv. Mykolo koplyčia su freskomis, apie 1283 m.,
• dominikonų vienuolynas, 1280 m., išplėstas 1811; dabar Žemės teismas ir kalėjimas.

• XIII a. Maseno pilies griuvėsiai,
• Maut bokštas, 1280 m., barokinis kupolas 1794 m.,
• senoji rotušė, 1485 m., 1568 m. pristatytas bokštas; dab. Prekybos ir kongresų centras,
• svečių namai „Juodasis Erelis“ su gotikiniu kiemu, XVI a.,
• barokinis „Hackhaus“ su stiuko lipdinių fasadu, apie 1680 m.,
• Švč. Trejybės kolona, 1718 m.,
• Miesto teatro rūmai, 1791 m.,
• Angelų tiltas, 1794 m.),
• Bergmano tiltas, 1799 m.
• XX a. statiniai:
  • naujoji rotušė, 1973 m.,
  • Parodų rūmai, 1997 m., architektas G. Domenigas. ^[1]

Po Antrojo pasaulinio karo gyventojų skaičius pradėjo mažėti.

Demografinė raida tarp 1869 m. ir 2008 m.
1869 m.sur.	1880 m.sur.	1890 m.sur.	1900 m.sur.	1910 m.sur.	1923 m.sur.	1934 m.sur.	1939 m.sur.
11 062	14 129	17 900	25 529	29 462	32 535	31 112	33 471
1951 m.sur.	1961 m.sur.	1971 m.sur.	1981 m.sur.	1991 m.sur.	2001 m.sur.	2008 m.	-
35 653	36 259	35 598	31 989	28 897	25 804	25 102	-
Demografinės raidos histograma

• DSV Leoben (futbolas)