Karaliaučiaus kaimiškoji apskritis

Karaliaučiaus kaimiškoji apskritis (vok. Landkreis Königsberg Land) – 18181871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos administracinis teritorinis vienetas. Sudaryta po Vienos kongreso per 18151818 m. vykdytą reformą smulkinant Rytų Prūsijos apskritis. Centras – Karaliaučius.

Karaliaučiaus kaimiškoji apskritis
Landkreis Königsberg Land

1818 – 1945
Apskritis Karaliaučiaus apygardoje (žalia) po 1905 m.
ValstybėPrūsijos karalystė
ApygardaKaraliaučiaus apygarda
Administracinis centrasKaraliaučius

Istorija

redaguoti

Apskritis sudaryta iš Karaliaučiaus priemiesčių ir kaimiškųjų vietovių. 1894 m. prie jos prijungtas dar ir Gutenfeldas, Lautas, Lindenau, Metgyčiai. Tuo metu apskrityje buvo 109 kaimai ir miesteliai bei 3 valstybiniai dvarai, kuriuose nuolatinių gyventojų nebuvo. 1927 m. nuo apskrities atskirta 12 kaimų.

Po Antrojo pasaulinio karo apskrities teritorijoje buvo sudarytas Kaliningrado rajonas, vėliau ir jis prijungtas prie Karaliaučiaus.

Gyventojai

redaguoti

Gyventojų surašymo duomenimis, įskaitant nuo 1885 m. dislokuoto Pirmojo armijos korpuso kariškius, apskrityje gyveno:[1]

MetaiGyventojaiEvangelikaiKatalikaiŽydai
189055 067n.d.59299
190062 11260 592764
191045 05444 055553
192550 99150 01472253
193353 67250 2633 242106
193949 23948 07984326

Šaltiniai

redaguoti

Nuorodos

redaguoti