Juan Sebastián Elcano
 | Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
| Chuanas Sebastianas Elkanas | |
|---|---|
 | |
| Visas vardas | Juan Sebastián Elcano |
| Gimė | 1476 m. Getarija, Ispanija |
| Mirė | 1526 m. rugpjūčio 4 d. (~50 metų) Ramusis vandenynas |
| Tautybė | baskas |
| Tėvai | Domingo Sebastián Elcano I ir Catalina del Puerto |
| Vaikai | Domingo Elcano III |
| Religija | katalikybė |
| Veikla | jūrininkas, keliautojas |
 Vikiteka | Juan Sebastián Elcano |
| Parašas | |
 | |
Chuanas Sebastianas Elkanas (Juan Sebastián Elcano; g. 1476 m. – m. 1526 m. rugpjūčio 4 d.) – baskų kilmės Ispanijos keliautojas ir jūrininkas, užbaigęs Fernando Magelano kelionę aplink pasaulį.[1]
Biografija
redaguotiGimė Gipuskojoje, Getarijos miestelyje. Kariavo Italijoje, 1509 m. dalyvavo ispanų karinėje ekspedicijoje į Alžyrą. Vėliau apsigyveno Sevilijoje, buvo prekybinio laivo kapitonu. Įsitraukęs į finansines aferas buvo nubaustas, vėliau Ispanijos karalius Karolis V jam suteikė malonę ir paskyrė dalyvauti Fernando Magelano ekspedicijoje, kur vadovavo laivui Concepción.
Magelano ekspedicija patyrė daug nuostolių dėl maištų, audrų ir ilgos kelionės po Ramųjį vandenyną. Pasiekę Filipinus, ekspedicijos dalyviai įsivėlė į konfliktą su nedidelės Maktano salos gyventojais, o mūšio metu žuvo pats Fernandas Magelanas. Likę gyvi keliautojai ilgai negalėjo išsirinkti naujo vado. Juo tapo Žuanas Lopesas Karvaljas, bet vėliau jūreivių tarpe išaugo Elkano autoritetas. Molukuose laivas „Trinidadas“ nebegalėjo tęsti keliones, ir Karvaljas su 52 jūreiviais pasiliko su laivu. Elkano vadovaujamas laivas „Viktorija“ su 17 europiečių keliautojų ir 4 azijiečiais patraukė link Ispanijos. 1522 m. rugsėjo 6 d. Chuanas Sebastianas Elkanas užbaigė ekspediciją,[1] atvykdamas į Sanlukar de Baramedos uostą.
Karalius paskyrė Elkanui šeimos herbą ir kasmetinę 500 auksinių dukatų rentą. 1525 m. Elkanas drauge su Garsija Chofre de Loaisa išvyko į naują ekspediciją į Prieskonių salas, su tikslu jas paskelbti Ispanijos valda. Tačiau šioje nesėkmingoje kelionėje Elkanas, Loaisa ir daugelis kitų jūreivių mirė iš bado beplaukdami Ramiuoju vandenynu.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ 1,0 1,1 de Elcano Juan Sebastian (Chuanas Sebastjanas de Elkanas), El Cano, del Cano (del Kanas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 429 psl.
