Johanisburgo apskritis
Johanisburgo apskritis (vok. Landkreis Johannisburg) – 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos, nuo 1905 m. Alnaštyno apygardos administracinis teritorinis vienetas. Sudaryta po Vienos kongreso per 1815–1818 m. vykdytą reformą. Centras – Johanisburgas.
| Johanisburgo apskritis Landkreis Johannisburg | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
 | ||||
| Administracinis centras | Johanisburgas | |||
| 1818-1905 | .svg){kind=small} Gumbinės apygarda | |||
| 1905-1945 | Alnaštyno apygarda | |||
| Gyventojų | 33 081 (1837), 48 262 (1900), 52 672 (1939) | |||
| Plotas | 1 684 km² (1818) | |||
Geografija
redaguoti
Johanisburgo apskritis apėmė pietrytinę Rytų Prūsijos provincijos dalį, ribojosi su Ortelsburgo, Zensburgo, Lėciaus ir Luko apskritimis. Apskrities plotas 1684 km², iš jų 33,1% užėmė miškai, 11,4% pelkės, 11,4% dykra. 1945 m. sausio 1 d. apskrityje buvo Ario, Gelenburgo (iki 1938 m. Biala) ir Johanisburgo miestai bei 166 savivaldybės.
Istorija
redaguotiBuvusios Prūsijos kunigaikštystės Lietuvos departamento Johanisburgo apskritis įsteigta 1818 m. reorganizuojant krašto valdymą. Johanisburge įkurta Landrato įstaiga. Apskrityje buvo 7 parapijos. 1905 m. Johanisburgo apskritis priskirta naujai suformuotai Alnaštyno apygardai.
1945 m. apskritis atiteko Lenkijai, jos teritorijoje buvo suformuotas Pisko pavietas, kuris nuo 1999 m. įeina į Varmės–Mozūrų vaivadiją.
 | ||||||||
| 1837 m. | 1890 m. | 1900 m. | 1910 m. | 1925 m. | 1933 m. | 1939 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 33 081 | 48 747 | 48 262 | 51 399 | 55 239 | 54 322 | 52 672 | ||
| ||||||||
1837 m. apie 89% gyventojų gimtąją kalbą užsirašė lenkų–mozūrų tarmę, 11% kalbėjo vokiečių kalba. 1890 m. lenkais užsirašė 37 000, arba 76%, vokiečiais – 24% gyventojų.
Gyventojai pagal tikėjimą
| Metai | Viso gyventojų | Evangelikai | Katalikai | Judėjai |
| 1890 | 48747 | 257 | 227 | |
| 1900 | 48262 | 47225 | 568 | |
| 1910 | 51399 | 49767 | 857 | |
| 1925 | 55239 | 53301 | 1514 | 210 |
| 1933 | 54322 | 52180 | 1666 | 201 |
| 1939 | 52672 | 49787 | 1381 | 47 |
Landratai
redaguoti- 1818: Ludwig Wilhelm Heinrichs
- 1832: Oppeln-Bronikowski
- 1837: Müllner
- 1847: Robert Reuter
- 1851: Rudolf Hermann von Hippel
- 1873: Eduard Maubach
- 1888: Maximilian August Müller
- 1893: Max Maria Norbert Engelhard
- 1902: Emil Kautz
- 1905: Arthur Bollert
- 1914: Freiherr von Gablenz
- 1916: Georg Gottheiner
- 1930: Herbert Ziemer
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Rinkimų istorija Archyvuota kopija 2016-04-02 iš Wayback Machine projekto.