Joabas (hebr.יוֹאָב‎‏‎) – Senojo Testamento personažas, karaliaus Dovydo giminaitis, buvęs jo kariuomenės vadu.[1] Anot 1 Metraščių knygos 2, 15–16, buvo Dovydo sesers Cerujos sūnus.

Biblijoje Joabas apibūdinamas kaip bebaimis, bet karšto būdo vyras.[1] Jis padėjo Dovydui tapti visų Izraelio genčių karaliumi ir liko ištikimas Dovydui, kai prieš jį sukilo Abšalomas, tačiau į Dovydo valdymo pabaigą parėmė Adonijo maištą.[1] Mirus tėvui Dovydui, karalius Saliamonas įsakė Joabą nubausti mirtimi už dalyvavimą maište ir Abnerio bei Amasos, dviejų kariuomenės vadų, nužudymą.[1]

Išnašos

redaguoti
  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 Biblijos enciklopedija. Alna litera. Vilnius, 1993 m., 204 psl.