Hainuvkos apskritis

Hainuvkos apskritis (lenk. Powiat hajnowski) – apskritis šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje. Apskrities centras – Hainuvkos miestas. Apskritis ribojasi su Balstogės, Bielsko, Semiatičės apskritimis ir Gudija. Apskrityje yra 9 valsčiai.

Hainuvkos apskritis
lenk. Powiat hajnowski
ValstybėLenkijos vėliava Lenkija
VaivadijaPalenkės vaivadija Palenkės vaivadija
Administracinis centrasHainuvka
Gyventojų (2005)48 664
Plotas1 623,65 km²
Tankumas (2005)30 žm./km²
Teritorijos kodasBHA
Tinklalapiswww.powiat.hajnowka.pl/
Apie 1940–1945 m. Baltarusijos TSR egzistavusi rajoną žr. Hainuvkos rajonas.

Apskrities valsčiai redaguoti

Apskrityje yra 9 valsčiai:

ValsčiusRūšisPlotas
(km²)
Gyventojai
(2006)
Centras
Hainuvkamiesto21,322 072
Bialoviežos valsčiuskaimo203,22 691Bialovieža
Čeremchos valsčiuskaimo96,73 644Čeremcha
Čižų valsčiuskaimo134,22 528Čižai
Dubičės Cerkevnės valsčiuskaimo151,21 871Dubiče Cerkevnė
Hainuvkos valsčiuskaimo293,24 273Hainuvka *
Kleščelės valsčiusmiesto-kaimo142,62 894Kleščelė
Narevo valsčiuskaimo339,54 138Narevas
Narevkos valsčiuskaimo339,54 019Narevka
* nepriklauso valsčiui

Istorija redaguoti

Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai.[1][2] XIII–XIV a. šias žemes užėmė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Nuo XII–XIV a. iki 1513 m. priklausė LDK Trakų vaivadijai, nuo 1513 m. iki Liublino unijosPalenkės vaivadijai. Po unijos rytinė apskrities dalis ir toliau priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Bresto vaivadijai iki 1795 metų, o vakarinė ir pietvakarinė dalis 1569–1795 m. buvo ATR Mažosios Lenkijos provincijos Palenkės vaivadijos valdose.[3][4] Rytinė apskrities dalis 1795–1796 m. priklausė Rusijos imperijos Slanimo gubernijai, 1796–1801 m. Lietuvos gubernijai ir nuo 1801 m. iki 1914 m. priklausė Gardino gubernijai. Vakarinė apskrities dalis 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui ir nuo 1807 m. prijungta prie Rusijos imperijos Balstogės srities. Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Oberosto sričiai. 1919–1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 1939–1941 m. priklausė Tarybų Sąjungos Baltarusijos TSR Bresto sričiai. 1941–1944 m. priklausė Trečiojo reicho Balstogės sričiai. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 1945–1999 m. priklausė Balstogės vaivadijai. XXI a. pradžioje pradėtas naudoti dabartinis herbas.

Gyventojai redaguoti

Pagal 2005 m. birželio 30 d. surašymo duomenis:

AprašymasBendraiMoterysVyrai
Bendrai48 664100%24 98251,3%23 68248,7%
Miestai23 678100%12 45052,6%11 22847,4%
Kaimai24 986100%12 53250,2%12 45449,8%

Tarptautinis bendradarbiavimas redaguoti

Nuorodos redaguoti

Šaltiniai redaguoti