Gyslotinis dumblialaiškis

Daugiametis, trumpą ir storą (iki 2 cm storio; storis viršija ilgį), gumbišką šakniastiebįišauginantis, 10–120 cm aukščio augalas. Stiebas stačias, tik viršutinėje dalyje šakotas.

Žemutiniai lapai (jaunų egzempliorių) bekočiai, plačiai linijiški, pasinėrę vandenyje, kiti lapai – oriniai, ilgakočiai; jų lakštas stambus, 2,5–15 cm ilgio ir 0,5–10 cm pločio, kiaušiniškasarba plačiai lancetiškas; lakšto pamatas širdiškas, rečiau apvalus, viršūnė nusmailėjusi.Žiedynas stambus, piramidinės šluotelės pavidalo, iš 5–6(10) kiek suartėjusių menturių; kiekviename menturyje yra po 6–9, daugiau ar mažiau tiesias, išskėstas šakutes. Žiedkočiaiapie 2 cm ilgio, ploni. Pažiedės lancetiškos, smailiomis viršūnėmis. Taurėlapiai apie 3 mmilgio ir 2 mm pločio, kiaušiniški, žali, smailiomis viršūnėmis. Vainiklapiai 2 kartus ilgesni užtaurėlapius, greitai nukrinta, balti arba (išorės pusėje) rausvi, su geltonu nageliu, apvaliomisviršūnėmis. Kuokeliai 2 kartus ilgesni už piesteles, dulkinės pailgos, geltonos. Piestelėsnesiekia žiedsosčio vidurio, ir žiedo centras tuščias. Liemenėlis tiesus, ilgesnis už mezginę,prisegtas beveik ties jos viduriu.

Vaisių galvutė netaisyklingo trikampio formos. Vaisiai 2–3 mm ilgio, įstrižai atvirkščiai kiaušiniški, jų nugarėlė iškili, su viena negilia vagele, o vidinėpusė – beveik tiesi arba kiek iškili; liemenėlio liekana prisegta prie vidinės vaisiaus pusėsviršutinės dalies. Sėklos blizgančios.

Žydi birželio-rugpjūčio mėn. Žiedai išskiria nektarą ir apdulkinami vabzdžių. Vaisius platina vandens srovės ir paukščiai.

Auga upių ir ežerų pakraščiuose, grioviuose, balose, pelkėse ir stovinčiuose bei lėtaitekančiuose vandenyse.Lietuvoje dažna rūšis.
Lietuvoje augančios formos:
Alisma plantago-aquatica f. aquaticum Glück. – auga pusiau pasinėręs vandenyje. Lapų koteliai ilgi (3–10 kartųilgesni už lakštą); be orinių, dažniausiai yra ir plūduriuojantieji, siauresnių lakštų lapai.Žiedynas dažnai redukuotas.
Alisma plantago-aquatica f. terrestre Glück. – sausminė forma; turi tik orinius lapus, jų koteliai trumpesni (2–2,5karto ilgesni už lakštą); žiedynas normalio formos.

Bendras paplitimas: Vakarų ir Rytų Europa (išskyrus Arktį), Kaukazas, Azija, Australija, Afrika.

Visas augalas turi odą erzinančių medžiagų, sukeliančių uždegimo procesą skrandyje ir kai kuriuos kitus nenormalius reiškinius. Galvijai jo neėda. Yra nurodymų, kad išdžiūvę augalai netenka nuodingų savybių. Šaknys ir lapai naudojami liaudies medicinoje. Šakniastiebyje gausu krakmolo, ir kartais, pavyzdžiui kalmukų, pakepintas valgomas.

Vikiteka: Gyslotinis dumblialaiškis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• P. Snarskis, Vadovas Lietuvos augalams pažinti, Vilnius, 1969 m.
• V. Galinis, Vadovas Lietuvos TSR vandens augalams pažinti, Vilnius, 1980 m.
• R. Jankevičienė, Vasarą žydintys augalai, Vilnius „Mokslas“ 1987 m.