Georges Perec

Georges Perec
Gimė1936 kovo 7 Paryžiuje, Prancūzijoje
Mirė1982 kovo 3
ProfesijaRomanistas, eseistas, filmų kūrėjas
Kūrybos
laikotarpis
Po II pasaulinio karo
Žanrai"apribotas rašymas"
Žymiausi darbaiLa Vie mode d'emploi (Gyvenimas: naudotojo gidas)
Žymūs apdovanojimaiRenaudot apdovanojimas, Medičių prizas
Oficiali svetainė

Žoržas Perekas (Georges Perec , g. 1936 m. kovo 7 d. – m. 1982 m. kovo 3 d.) – Prancūzijos žydas rašytojas, filmų kūrėjas, eseistas. Jis taip pat buvo ir matematikų bei rašytojų kūrybinės grupės Oulipo narys.

Biografija

redaguoti
   Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.

Georges Perec buvo vienintelis sūnus Icek Judko ir Cyrla (Schulewicz) Peretz’ų šeimoje. Jo tėvai buvo Lenkijos žydai, 1920 m. emigravę į Prancūziją ir apsigyvenę Paryžiuje, darbininkų rajone. Perec’o tolimas giminė I. L. Peretz taip pat buvo rašytojas, rašęs jidiš kalba.

Perec‘o tėvas Icek kovojo II pasauliniame kare prancūzų pusėje ir 1940 m. sužeistas mirė. Rašytojo mama Cyrla žuvo koncentracijos stovykloje, greičiausiai Aušvice. Šešerių metų Georges‘ą Perec‘ą savo globon paėmė tetos šeima, o 1945 m. jis jau buvo oficialiai įvaikintas.

Sorbonoje studijuodamas istoriją ir sociologiją Georges Perec‘as pradėjo rašyti tekstus žurnalui La Nouvelle Revue Française.1958-59 m. rašytojas tarnavo armijoje ir susipažino su būsima žmona Paulette Petras. Jie susituokė ir vienerius metus gyveno Tunise , Sfakso mieste, mat tenai Paulette dirbo mokytoja.

Vėliau Perec‘as prisijungė prie Oulipo grupės. Tai buvo matematikų ir rašytojų susivienijimas. Grupė siekė surasti naujas formas ir struktūras, kurias savo tekstuose galėtų panaudoti rašytojai. Be Georges Perec‘o, Oulipo priklausė kitas žinomas rašytojas Italo Calvino. Pastarajam Georges Perec skyrė savo kūrinį „Šimtas keturiasdešimt trys nepagražinti atvirukai“. Tekstą sudarė 143 užrašai kitoje atvirukų pusėje, tokie kaip „Įsirengėme stovyklą netoli Ajaccio. Oras geras. Skaniai valgome. Aš nudegiau saulėje. Myliu“ ir pan.

Didelę įtaką Georges Perec‘ui padarė vienas Oulipo grupės įkūrėjų prancūzų rašytojas Raymond Queneau. Jam Perec‘as skyrė savo žymiausią kūrinį – romaną La Vie mode d’emploi (“Gyvenimas: naudotojo gidas”).

Perec‘as kartu su Eugen Helmle ir Philippe Drogoz pradėjo statyti radijo pjeses. 1973 m. jis sukūrė pirmąjį savo filmą Un homme qui dort („Žmogus kuris miega“). Šis filmas 1974 m. laimėjo Jean Virgo apdovanojimą.Georges Perec taip pat kūrė kryžiažodžius naujienų žurnalui Le Point.

Knyga La Vie mode d‘emploi atnešė Georges Perc‘ui pripažinimą. Jis laimėjo Medičių prizą ir pagaliau galėjo tapti rašytoju pagal profesiją. Perec‘as persikėlė į Australiją, kad ten galėtų gyventi ir toliau dirbti. Tačiau 1981 m. sugrįžus į Prancūziją smarkiai pablogėjo jo sveikata. Pasirodė, kad nuolatinis rūkymas sukėlė rašytojui plaučių vėžį. 1982 m. Georges Perec‘as nuo jo ir mirė.

Kūrybos bruožai

redaguoti

Dauguma Georges Perec’o tekstų – žodžių žaidimai ir įvairiausi sąrašai. Juose jaučiamas nuolatinis troškimas klasifikuoti, skirstyti. Tačiau, nepaisant iš pažiūros sauso stiliaus, Perec’o novelėse tvyro keista melancholija.

Pirmasis Perec’o romanas Les Choses (Daiktai) buvo apdovanotas Prix Renaudot premija.

La Vie mode d'emploi atnešė rašytojui Medičių prizą. Ši knyga – 600 puslapių ir 99 skyriai, smulkiai nusakantys vieną namą, jo gyventojus bei jų pasaulį.

Cantatrix Sopranica L. – Perec’o "mokslinis straipsnis". Čia Perec’as nagrinėja "šaukimo efektą", kuris ištinka operos sopranus, kai į juos mėtomi sugedę pomidorai.

Georges Perec praktikavo "apribotą rašymą". 1969 m. jis parašė 300 puslapių romaną La disparition ("Išnykimas"), kuriame nė sykio nepavartojo raidės e.1972 m. Perec’as, pamėginęs priešingą variantą, išleido knygą Les revenentes ("Šmėklos"). Vienintelė balsė, naudota visoje knygoje, buvo e.

Georges Perec asociacija

redaguoti

Georges Perec asociacija Paryžiuje [1] Archyvuota kopija 2006-06-15 iš Wayback Machine projekto. saugo šio autoriaus darbus, organizuoja seminarus, norinčius prileidžia prie Georges Perec raštų archyvo, dusyk per metus leidžia naujienų laikraštėlį.

Kūrinių sąrašas

redaguoti
PasirodėOriginalus pavadinimas
1965Les Choses: Une histoire des années soixante (Paris: René Juillard, 1965)
1966Quel petit vélo à guidon chromé au fond de la cour? (Paris: Denoël, 1966)
1967Un homme qui dort (Paris: Denoël, 1967)
1969La Disparition (Paris: Denoël, 1969
1969Petit traité invitant à la découverte de l’art subtil du go, parašyta kartu su Pierre Lusson ir Jacques Roubaud (Paris: Christian Bourgois, 1969)
1972Les Revenentes, (Paris: Editions Julliard, 1972)
1972Die Maschine, (Stuttgart: Reclam, 1972)
1973La Boutique obscure: 124 rêves, (Paris: Denoël, 1973)
1974Espèces d’espaces (Paris: Galilée 1974)
1974Ulcérations, (Bibliothèque oulipienne, 1974)
1975W ou le souvenir d’enfance (Paris: Denoël, 1975)
1975Tentative d’épuisement d’un lieu parisien (Paris: Christian Bourgois, 1975)
1976Alphabets illust. by Dado (Paris: Galilée, 1976)
1978Je me souviens, (Paris: Hachette, 1978)
1978La Vie mode d’emploi (Paris: Hachette, 1978)
1979Les mots croisés, (Mazarine, 1979)
1979Un cabinet d’amateur, (Balland, 1979)
1979filmo scenarijus: Alftred et Marie, 1979
1980eilėraščių knyga: La Clôture et autres poèmes, (Paris: Hachette, 1980)
1980Récits d’Ellis Island: Histoires d’errance et d’espoir, (INA/Éditions du Sorbier, 1980)
1981Théâtre I, (Paris: Hachette, 1981)
1982Epithalames, (Bibliothèque oulipienne, 1982)
1982Catherine Binet’s Les Jeux de la Comtesse Dolingen de Gratz, 1980-82
1985Penser Classer (Paris: Hachette, 1985)
1986Les mots croisés II, (P. O.L.-Mazarine, 1986)
198953 Jours, nebaigtas romanas (Pari: P. O.L., 1989)
1989L’infra-ordinaire (Paris: Seuil, 1989)
1989Voeux, (Paris: Seuil, 1989)
1990Je suis né, (Paris: Seuil, 1990)
1991Cantatrix sopranica L. et aitres écrits scientifiques, (Paris: Seuil, 1991)
1992L. G.: Une aventure des années soixante, (Paris: Seuil, 1992)
1993Le Voyage d’hiver, 1993 (Paris: Seuil, 1993)
1994Beaux présents belles absentes, (Paris: Seuil, 1994)
1999Jeux intéressants (Zulma, 1999)
1999Nouveaux jeux intéressants (Zulma, 1999)
2003Entretiens et conférences (2 tomų leidinys, Joseph K., 2003)
  • Un Homme qui dort – (1973, su Bernard Queysanne)
  • Les Lieux d’une fugue – (1975)
  • Ellis Island (televizijos filmas, su Robert Bober)

Nuorodos

redaguoti