Europos šachmatų klubų taurė

Pirmasis bandymas rengti Europos klubų taurės komandines varžybas įvyko 1956 m. Jugoslavijoje, kur devynios klubų ir miestų komandos kovojo ratų sistemos turnyre. Nugalėjo šeimininkų komanda „Partizan“. Pirmosios oficialios varžybos įvyko tik po dviejų dešimtmečių, kai 1974 m. FIDE generalinė asamblėja priėmė sprendimą rengti Europos klubinių komandų čempionatą. Šis pavadinimas buvo naudojamas iki 1981 m., kai buvo pakeistas į Europos šachmatų klubų taurę. Varžybose pradėjo dalyvauti ne tik šalių čempionai, bet ir kiti klubai.

Pirmosios oficialios varžybos vyko 1975–1976 m. Dalyvavo 20 šalių komandinių čempionatų nugalėtojos.Komanda – nugalėtoja buvo išaiškinama, vieno minuso sistemos atkrintamosiose varžybose. Kiekvienas mačas (6 lentos) susidėjo iš dviejų turų: vienas – išvykoje, kitas – namie. Buvo apskaičiuojama kiekvienos komandos surinktų per abu turus taškų suma.

Komanda, surinkusi daugiau taškų, laimėdavo mačą. Surinkus po lygiai, aukštesnė vieta skiriama komandai, kurios pirmosios lentos žaidėjas mače surinko daugiau taškų. Jei lygu, imdavo antros lentos rezultatus ir t. t. Varžybos trukdavo apie 2 metus. Pradžioje taurės varžybos vykdavo kas tris, nuo 1982 m. – kas du metus, o nuo 1992 m. – kasmet.

Vokietijos čempionai Zolingenas ir Sovietų Sąjungos – Burevestnikas tarpusavio mačą dėl pirmosios vietos baigė lygiosiomis ir pasidalijo pirmąją vietą.

1993 m., kai dalyvaujančių komandų skaičius išaugo iki 50, atkrintamųjų mačų tvarka buvo pakeista į kombinuotą dviejų etapų sistemą. Komandos buvo skirstomos į septynias atkrintamąsias kvalifikacines grupes. Septynių grupių nugalėtojos, kartu su šeimininkų komanda, sudarydavo aštuonių klubų grupę ir žaisdavo atkrintamuosius mačus. (išimtis – 1996 m. kai į finalą pateko net 16 komandų).

Žlugus Sovietų Sąjungai ir Jugoslavijai, atsirado daug naujų komandų, nes buvę sovietų žaidėjai, išsibarstę visoje Europoje, pakėlė komandų lygį. Po 1990 metų nė viena komanda nelaimėjo daugiau nei du kartus. Paskutinis didelis varžybų formato pakeitimas vyko 2000 m., vieno minuso sistemą pakeitus į šveicariškąją. Europos klubų taurė yra vienas iš svarbiausių šachmatų kalendoriaus komandinių turnyrų. Kiekvienais metais čia renkasi daug pajėgių komandų ir žaidėjų.

Dalyvių atranka redaguoti

Klubų atranka į varžybas kito. 2017 m. patenkančių į taurės varžybas komandų skaičius buvo apribotas visos eilės sąlygų: iš kiekvienos šalies federacijos buvo leidžiama dalyvauti ribotam klubų skaičiui:

• po vieną komandą iš kiekvienos Europos šachmatų sąjungos narės federacijos, kurioje nebuvo organizuotas komandinis čempionatas;
• po dvi komandas iš federacijos, kurioje organizuojamas nacionalinis komandų čempionatas;
• papildoma komanda kiekvienai federacijai, jei pastarajame čempionate dalyvavo ne mažiau kaip 10 komandų ir 20 DM ir (arba) +2600 reitingą turinčių žaidėjų;
• papildoma komanda namų federacijai, kuri, jei dalyvaujančių komandų skaičius yra lyginis, turi teisę įrašyti dvi papildomas komandas;
• papildoma komanda kiekvienai federacijai, kuri yra FIDE reitingo sąrašo 1–5-oje vietoje.

2023 m. nuostatuose sąlygų skaičius sumažėjo. Dalyvauti gali:

• penki (5) klubai iš federacijos, kurioje organizuojamas nacionalinis šachmatų komandų čempionatas,
• keturi (4) klubai iš federacijos, kurioje čempionatas nėra organizuojamas.

Nacionalinės federacijos sprendžia, kaip atrinks klubus.

Moterų šachmatų klubų dalyvavimas taurės varžybose apribotas tik tuo, kad klubai turėtų būti nacionalinės šachmatų federacijos nariais.Taurės varžyboms klubai registruojami per savo šachmatų federaciją, arba tiesiogiai, jei tam neprieštarauja šalies federacija.

Komandų sudėtys redaguoti

Atvirąsias komandas sudaro šeši (6) žaidėjai ir du (2) atsarginiai, kurie turi būti klubo nariais ir turintys teisę žaisti už klubą federacijos klubų čempionate, surengtame ne anksčiau kaip prieš metus iki dabartinės Europos klubų taurės varžybų pradžios.

Užsieniečių skaičius nėra ribojamas, tačiau jie, siekdami žaisti už ne savo federacijos, kurioje buvo organizuotas klubinių komandų čempionatas, klubą, turi už jį būti žaidę bent dvejas partijas.

Užsieniečiams priskiriami tie, kurie priklauso kitai federacijai FIDE reitingų sąraše, galiojančiame nacionalinės federacijos komandų čempionato pradžioje, arba turi nuolatinę gyvenamąją vietą už federacijos, kurioje organizuotas nacionalinis komandų čempionatas, ribų.

Jei dalyvaujantis klubas nori į atvirąjį turnyrą įtraukti savo šalies ar užsienio žaidėją, neatitinkantį aukščiau pateiktų reikalavimų, klubas pagal žaidėjo turimą FIDE klasikinį reitingą (tų metų liepos 1 d. reitingų sąrašas) turi sumokėti sumažintą žaidėjo licencijos mokestį:

• reitingas 2700 ir daugiau – 2000 EUR
• reitingas 2600 ir daugiau – 1500 EUR
• reitingas 2500–2599 – 1000 EUR

Nurodyti mokesčiai taip pat taikomi ir šachmatų federacijos žaidėjams, paskutiniame šalies komandiniame čempionate žaidusiems už kitą klubą.

Moterų komandos turi būti sudarytos iš keturių (4) žaidėjų ir vienos (1) atsarginės. Nėra jokių apribojimų dėl sudėties ir atleidžiama nuo visų 2023 m. licencijos mokesčių.

Laiko kontrolė redaguoti

Kiekvienam žaidėjui partijai skiriama laiko: pirmiesiems 40 ėjimų – 90 min., o likusiems ėjimams 30 min., taip pat, nuo 1-o ėjimo pridedama po 30 sek.

Nugalėtojo nustatymas redaguoti

Varžybų nuostatai, priklausomai nuo formato, laikui bėgant keitėsi. 2022 m. galiojo tokia tvarka:^[1]

Klubų vietos nustatomos pagal komandinius taškus: pergalė – du, lygiosios – vienas, pralaimėjimas – nulis taškų. Daugiausiai taškų surinkęs klubas tampa nugalėtoju.

Surinkus vienodai komandinių taškų, užimtą vietą lemia papildomi rodikliai:

1. Bucholcas – 1;
2. surinkti partijų taškai;
3. Bucholco koeficientas;
4. varžovų komandinių taškų suma;
5. Soneborno-Bergerio koeficientas.

Apdovanojimai redaguoti

Laikui bėgant, varžybų dalyvių apdovanojimo tvarka ir premijinis fondas kito. Toliau pateikta 2023 m. Europos klubinių komandų taurės varžybų nuostatuose numatyta tvarka.^[2]

Klubai, užėmę 1–3 vietas, apdovanojami taurėmis. Kiekvienas 1-ą vietą užėmusio atvirųjų klubų komandos narys, omoterų: pagrindinės, atsarginė bei kapitonė, iškovoja aukso medalius. 2 ir 3 vietas užėmusių klubų komandos nariams įteikiami, atitinkamai: sidabro bei bronzos medaliai.

Atvirajame turnyre aukščiausias vietas (1–6) (užėmusiems klubams bei žaidėjams už geriausią rezultatą prie lentos premijuoti skiriama 29 000 eurų, o moterų varžybose už analogiškus pasiekimus (1–4) – 15 000 eurų.

Piniginiai prizai komandoms, surinkusioms vienodai taškų. paskirstomi po lygiai.Dėl individualių prizų prie lentos žaidėjų pasirodymo balas skaičiuojamas, jei žaidė bent 70 % ratų (pagrindiniams žaidėjams) arba 50 % (atsarginiams).Atvirojo turnyro atsarginiai žaidėjai rungtyniauja 6-oje, o moterų – 4-oje lentoje.

Europos šachmatų klubų taurės varžybos.^[3]

Nr.	Miestas	Metai	Pirma vieta	Turnyro sist.	Lentos	Komandos	Žaidėjai
1.	Zolingenas	1976	Maskvos Burevestnikas ir SG Zolingenas	AS	2x6	20	ND
2.	Harco Bad Lautenbergas	1979	Maskvos Burevestnikas	AS	2x6	23	ND
3.	Budapeštas	1982	Budapešto Spartakas	AS	2x6	24	ND
4.	Maskva	1984	Maskvos Trudas	AS	2x6	28	ND
5.	Maskva	1986	Maskvos CSKA	AS	2x6	28	~222
6.	Roterdamas	1988	Maskvos CSKA	AS+DRS4	2x6+6	27	72
7.	Zolingenas	1990	Maskvos CSKA ir SG Zolingenas	AS	2x6	29	~ 208
8.	Zolingenas	1992	Miuncheno Bayernas	AS	2x6	31	~ 195
9.	Hilversumas (Šiaurės Olandija)	1993	Liono Ojonaksas	7P+AS8	6	53	ND
10.	Lionas	1994	Liono Ojonaksas ir Bosnos Saraevo ŠK	7P+AS8	6	49	328
11.	Liubliana	1995	Jerevano miestas	7P+AS8	6	54	ND
12.	Budapeštas	1996	Kazanės Tatarstano Sberbank	7P+AS16	6	49	338
13.	Kazanė	1997	Azovo Ladia	7P+AS8	6	57	~352
14.	Belgradas	1998	Bredos Panfoksas	7P+AS8	6	50	~325
15.	Bugoinas	1999	Sarajevo ŠK Bosna	6P+AS8	6	49	327
16.	Neumas	2000	Sarajevo ŠK Bosna	Š-7	6	34	251
17.	Panormas (Kreta)	2001	NorilskasNorilsko Nikelis	Š-7	6	39	287
18.	Kalitėja (Graikija)	2002	Sarajevo ŠK Bosna	Š-7	6	43	308
19.	Retimnas	2003	Paryžiaus NAO	Š-7	6	45	307
20.	Izmiras	2004	Paryžiaus NAO	Š-7	6	36	264
21.	Sent Vičentė (Italija)	2005	Tomsko ShK -400	Š-7	6	48	350
22.	Fiugenas (Tirolis)	2006	Tomsko ShK -400	Š-7	6	56	406
23.	Kemeras	2007	Meridos Linex Magic	Š-7	6	56	408
24.	Chalkidikė (Graikija)	2008	Sverdlovsko sr. Uralas	Š-7	6	64	463
25.	Ochridas	2009	Saratovo Ekonomistas	Š-7	6	54	379
26.	Plovdivas	2010	Saratovo Ekonomistas	Š-7	6	49	344
27.	Rogaška Slatina	2011	Sankt Peterburgo ŠF	Š-7	6	62	440
28.	Elatas	2012	Baku SOCAR	Š-7	6	34	244
29.	Rodas	2013	Novy Boro G-Team	Š-7	6	53	372
30.	Bilbao	2014	Baku SOCAR	Š-7	6	52	367
31.	Skopjė	2015	Novosibirsko Sibiras	Š-7	6	50	364
32.	Novi Sadas	2016	Skopjės Alkaloidas	Š-7	6	62	442
33.	Antalija	2017	Novosibirsko Globus	Š-7	6	36	255
34	Porto Karas (Graikija)	2018	Sankt Peterburgo Mednij vcadnik	Š-7	6	61	434[4]
35	Ulcinis	2019	Padujos Obiettivo Risarcimento	Š-7	6	66	457[5]
36	Struga	2021	Sankt Peterburgo Mednij Vsadnik	Š-7	6	38	277[6]
37	Mairhofenas (Tirolis)	2022	Novy Boro Šachmatų klubas	Š-7	6	70	502[7]
38	Duresis	2023	Offerspill Sjakklubb[8]	Š-7	6	84	601[9]

Santrumpos:

Moterų komandinės varžybos dėl Europos šachmatų klubų taurės prasidėjo 1996 m.

Moterų komandinės varžybosi dėl Europos šachmatų klubų taurės.^[10]

Nr.	Miestas	Metai	Pirma vieta	Turnyro sist.	Lentos	Komandos	Žaidėjos
1.	Smederevska Palanka (Serbija)	1996	Belgrado Agrouniverzal ir Tbilisio Merani	8P+AS8	4	8F	35F
2.	Rijeka	1997	Smederevska Palankos Goša	?P+AS8	4	8	34
3.	Vupertalis	1998	Timišoaros AEM-Luxten	3P+AS8	4	14	59
4.	Nova Gorica	1999	Chersono Rudenko School	Š-7	4	12	54
5.	Halė	2000	Belgrado Agrouniverzal	Š-7	4	10	48
6.	Belgradas	2001	Belgrado Agrouniverzal	Š-7	4	10	47
7.	Antalja	2002	Belgrado BAS	Š-7	4	11	53
8.	Retimnas	2003	Podgoricos ŠK Internet-CG	Š-7	4	13	62
9.	Izmiras	2004	Tbilisio NTN	Š-7	4	10	48
10.	St. Vincentas (Italija)	2005	Tbilisio NTN	Š-7	4	11	53
11.	Fügenas (Tirolis)	2006	Jerevano MIKA	Š-7	4	11	51
12.	Kemeras	2007	Monte Karlo CE de	Š-7	4	18	83
13.	Halkidiki (Graikija)	2008	Monte Karlo CE de	Š-7	4	18	85
14.	Ohridas	2009	Vidnojės Spartak	Š-7	4	11	52
15.	Plovdivas	2010	Monte Karlo CE de	Š-7	4	14	66
16.	Rogaška Slatina	2011	Krasnoturjinsko AVS	Š-7	4	11	51
17.	Elatas	2012	Monte Karlo CE de	RS	4	8	39
18.	Rodas	2013	Monte Karlo CE de	Š-7	4	11	50
19.	Bilbao	2014	Batumio ŠK Nona	RS	4	8	37
20.	Skopjė	2015	Batumio ŠK Nona	Š-7	4	12	57
21.	Novi Sadas	2016	Monte Karlo CE de	Š-7	4	14	65
22.	Antalija	2017	Batumio ŠK Nona	Š-7	4	12	51
23	Porto Karas (Graikija)	2018	Monte Karlo CE de	Š-7	4	12	56[11]
24	Ulcinis	2019	Batumio ŠK Nona	Š-7	4	14	67[12]
25	Struga	2021	Čeliabinsko Pietų Uralas	RS	4	8	40[13]
26	Mairhofenas (Tirolis)	2022	Pamhageno (Burgenlandas) ASVOe	Š-7	4	17	79[7]
27	Duresis	2023	Superchess[14]	Š-7	4	26	121[15]

Atvirieji klubai redaguoti

Lietuvos komandos Europos klubinių komandų šachmatų taurės varžybose pradėjo dalyvauti nuo 1994 m. Tada Vilniaus Kaisė (KSVL) užėmė 8-ą vietą.^[16]

Pastaba: užrašas - QG3 4 reiškia, kad trečioje kvalifikacinėje grupėje buvo užimta ketvirtoji komandinė vieta.

Moterų klubai redaguoti

• 2009 m. Europos šachmatų klubų taurės varžybos
• 2022 m. Novi Boro ir Pamhageno ASVO klubai laimi 2022 m. taures
• Europos klubų taurės atvirojo turnyro prizininkai
• Europos klubų taurės moterų turnyro prizininkės