Citologija

Citologijos sritys yra šios:

• Citomorfologija – tiria ląstelės formą
• Citofiziologija – tiria fiziologinius ląstelės procesus
• Citochemija – tiria ląstelėje vykstančius cheminius procesus.

Citologija glaudžiai susijusi su molekuline biologija, biochemija, virusologija, biofizika, genetika, embriologija, histologija.

Citologija pradėjo formuotis XVII amžiuje, kai buvo išrastas mikroskopas.

1665 m. R. Hooke pirmasis stebėjo ląstelę ir panaudojo pavadinimą. Galutinai citologija kaip mokslas susiformavo XIX a. pabaigoje.

Lietuvoje rimčiau citologija susidomėjo Biochemijos institute XX a. 7-ojo dešimtmečio antroje pusėje, buvo tiriama imuninės sistemos citologija, ląstelių dauginimasis, diferenciacija, receptoriai, ląstelių programuota mirtis, medžiagų poveikis ląstelei.

• Ląstelė (cellula)
  • Citoplazma (cytoplasma)
  • Mitochondrijos
  • Endoplazminis tinklas (reticulum endoplasmaticum)
  • Goldžio kompleksas (complex golgiensis)
  • Lizosomos (lysosomata)
  • Mikrokūneliai
    • Peroksisomos
    • Glioksisomos
  • Vakuolės (vacuolae)
  • Ribosomos (ribosomata)
  • Plastidės
  • Centriolės (centriolae)
  • Mikrovamzdeliai (microtabuli)
  • Blakstienėlės (cilia)
  • Žiuželiai (flagella)
  • Mikrofilamentai (microfilamenti)
  • Hialoplazma (hyaloplasma)
  • Branduolys (nucleus, caryon)
    • Branduolėlis (nucleolus)
  • Chromatinas (chromatinum)
  • Chomosomos (chromosomata)
    • Kariotipas
• Fagocitozė
• Pinocitozė
• Mitozė (mitosis)
  • Profazė
  • Metafazė
  • Anafazė
  • Telofazė
  • Interfazė
• Endomitozė (endomitosis cellularum)
• Mejozė (meiosis)
• Spermatozoidas (spermatozoidum, spermium)
• Kiaušinėlis, Kiaušialąstė (ovum, ootidium)
• Augalinė ląstelė
• Grybinė ląstelė
• Gyvūninė ląstelė
• Eukariotas
• Prokariotas
• Apvaisinimas
• Gameta
• Zigota
• Ląstelės intarpai (inclusiones cytoplasmaticae)

• Ląstelės biologijos animacijos (liet.) Archyvuota kopija 2007-11-25 iš Wayback Machine projekto.