Anžu namai

Kilusi iš istorinės Anžu provincijos (Prancūzija) Angevinų grafų dinastijos, nuo 1300 m. kunigaikščiai. Giminės pradininkas Fulkas I Anžu (apie 886–942 m.), 930 m. gavęs valdyti Anžu. Anžu namus sudaro trys garsiausios dinastijos:

• Plantagenetai, arba pirmoji Angevinų dinastija, 1154–1399 m. Anglijos karalystės valdovai. Dinastijos pradininkas Fulko (1092–1143 m.) sūnus iš pirmosios santuokos Žofrua Gražusis, tėvui išvykus į Rytus likęs valdyti Anžu ir vedęs Anglijos karaliaus Henriko I dukterį Matildą.

Iš šios dinastijos kilo:

• • Lankasterių dinastija:
  • Jorkų dinastija;
  • Tiudorų dinastija.

• Anžu Kapetai, arba antroji Angevinų dinastija. Anžu Kapetų valdytos karalystės:
  • 1131-1186 m. Jeruzalės karalystė;
  • 1268-1282 m. Sicilijos karalystė:
  • 1282-1435 m. Neapolio karalystė;
  • 1308-1395 m. Vengrijos karalystė:
  • 1370-1399 m. Lenkijos karalystė.

Jeruzalės karaliais Anžu tapo grafui Fulkui (1092–1143 m.) vedus Balduino II dukterį karalienę Melisendą. Anžu dinastijos Neapolio atšaka prasidėjo, kai Kapetų dinastijos Prancūzijos karaliaus Liudviko VIII sūnus, Anžu, Meno ir Provanso grafas Karolis II, popiežiaus Klemenso IV remiamas užėmė Sicilijos karalystę. Jai suskilus Anžu liko Neapolio karaliais.

Nutrūkus Arpadų vyriškajai linijai, po 7 m. trukusio karo Vengrijos sostą užėmė iš Anžu dinastijos Neapolio atšakos kilęs Karolis Robertas, Stepono V proanūkis. Sudarius asmeninę uniją Vengrijos Anžu dinastijos karalius Liudvikas I, paskutiniojo Piasto Kazimiero I sesers sūnus, tapo Lenkijos karaliumi.^[1] Jo duktė karalienė Jadvyga ištekėjo už Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos.

• Valua Anžu dinastija, arba trečioji Angevinų dinastija, kurios pradininkas Liudvikas I Neapolietis. Jos atstovai valdė Prancūzijos ir Italijos dalis.

• Jean Favier, Les Plantagenêts. Origine et destin d’un empire, éd. Fayard, Paris, 2004.