Šiaulių šv. Jurgio bažnyčia

1909 m. Rusijos imperijos kariuomenės administracija savo lėšomis pastatė didelę mūrinę stačiatikių cerkvę Rusijos kariuomenės Šiaulių įgulai. Ši pastatymo data nėra tiksli.

Literatūroje pateikiamos net trys skirtingos datos. Šiaulių šv. Petro ir Povilo bažnyčios metraštyje rašoma, kad Šiauliuose prie geležinkelio stoties 1907 m. gegužės 27 d. carinė Rusijos administracija pradėjo iškilmingas Įgulos cerkvės statybas. 1908 m. lapkričio 9 d. susirinkus didelei miniai žmonių, cerkvė buvo pašventinta. Metraštyje teigiama, kad cerkvei suteiktas šventojo stebukladario Mikalojaus (rus. Николай Чудотворец) vardas, o kituose šaltiniuose ji vadinama šv. Georgijaus vardu.

Tokia pat data yra pateikiama ir kitame metraštyje, kuris buvo pradėtas rašytas kun. J. Lapio 1920 m. rašoma: „Šiauliuose prie geležinkelio stoties 1908 m. rusų kariuomenės stačiatikių reikalams buvo pastatyta cerkvė“.

Šią datą pateikia ir A. Jancevičienė. Greičiausiai remdamasi aukščiau minėtais šaltiniais ji rašo, kad „Šiaulių įgulos cerkvė, 1908 m.: nuo 1919 m. Šv. Jurgio bažnyčia“. Tačiau literatūroje labiau įsigalėjo 1909 m. data. Mons. Antanas Bitvinskas, „Šventasis Jurgis ir rankšluosčiai“ straipsnio autorius, remdamasis B. Kvikliu, pateikia 1909 m. kaip cerkvės pastatymo datą. Ši data dar yra pateikiama ir R. Laukaitytės knygoje „Lietuvos stačiatikių Bažnyčia 1918–1940 m.“, bet autorė taip pat nenurodė, iš kur paėmė tą datą. Literatūroje yra pateikiama dar viena data – tai 1910 m. A. Marcinkevičius, S. Kaubrys, remdamiesi leidiniu „Šiaulių metraštis 1918–1938“, mini būtent 1910 m. Visgi, galima daryti prielaidą, kad cerkvė greičiausiai buvo pastatyta 1908 m., nes ši data yra pateikiama abiejuose pirminiuose šaltiniuose. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui ir 1915 m. Rusijos kariuomenei pasitraukus iš Lietuvos, cerkvė buvo uždaryta. Vėliau vokiečių karinė valdžia ją naudojo kaip sandėlį.

Pradėjus organizuoti Lietuvos kariuomenę Šiauliuose organizuoto Trečiojo pėstininkų pulko kapelionas kunigas Martynas Jonaitis vokiečių valdžios paprašė perduoti cerkvę Lietuvos kariuomenės žinion. 1919 m. liepos 6 d. kunigas Julijonas Jasienskis pašventino Romos katalikų šv. Jurgio bažnyčią. Tačiau netrukus Lietuvos kariuomenė paliko Šiaulius, kartu išvyko ir kunigas M. Jonaitis, kuris buvo tik pradėjęs statyti didįjį altorių, todėl bažnyčioje pamaldų nelaikė.

1919 m. gruodžio 29 d. J. E. Žemaičių vyskupas Pranciškus Karevičius paskyrė pirmąjį šv. Jurgio bažnyčios rektorių Justiną Lapį. Bažnyčioje nebuvo nei indų, nei rūbų, nei altorių. Indai, rūbai ir kiti reikmenys supirkti iš aukų, surinktų iš Šiaulių parapijonių, Amerikos lietuvių katalikų ir iš kitose Lietuvos bažnyčiose surinktų aukų. (Čia ir toliau citatos iš „Žemaičių Vyskupijos Šiaulių Dekanato Šiaulių šv. Jurgio Bažnyčios Inventoriaus“)

1921 m. birželio 12 d. išrinktas Bažnytinis komitetas: Rektorius kunigas Justinas Lapis, Petras Labanauskas, Kazimieras Kanteikis, Ignas Kumpikevičius, Kazimieras Pocius, Dominikas Barakauskas, Benediktas Grušas, Martynas Kušlys ir Peliksas Neviadomskis. 1921 m. birželio 26 d. išrinkta Bažnyčios palaikymo taryba: Justinas Lapis, Petras Labanauskas, Benediktas Grušas ir kandidatas Ignas Kumpikevičius.

Alga klebonui nustatyta 55 Lt mėnesiui. Bažnytiniais tarnais patvirtinti:

1. Zakristijonas, kuriam duodamas kambarys bažnytiniame name ant šventoriaus, 30 litų per mėnesį bei bažnytinės įeigos ir kalėda.

2. Vargonininkas, kuriam samdomas butas iš bažnytinių lėšų, be to jis gauna 30 litų į mėnesį, dar bažnytines įeigas ir kalėdą.

3. Sargienė, kuriai mokama 10 litų per mėnesį.

4. Pramatorius (giedorius), kuris iki įsteigimo parapijos gaudavo iš bažnytinės kaso algos po 10 litų per mėnesį, bet įsteigus parapiją gauna savo daliai Kalėdą.

5. Skalbėja, kuriai mokama 100 litų metams.

1923 m. bažnyčia baigta įrengti, parapijinės bažnyčios teises įgijo 1923 m. spalio 9 d. Nuo tos dienos užvestos:

• Krikštytųjų metrikų knyga,
• Vedusiųjų metrikų knyga,
• Užsakų knyga,
• Priešvestuvinių tyrinėjimų knyga,
• Bažnyčios sąskaitų (kasos) knyga vedama nuo 1920 m. sausio mėn.
• Aukų knyga (rašymui aukų daiktais)

Bažnyčiai suteikti antspaudai:

• Antspauda apvali gutaperčinė, viduryje kryžius ir aplinkui užrašas: „Sigillum Saulensis eclesiae S. Georgii“.
• Antspauda laiškam apvali gutaperčinė,
• Štampas su užrašu: „Lietuvos Respublika, šv. Jurgio Bažnyčia, 192 mt. d. Šiauliai“.

1976 m. kovo 17 d. bažnyčia apdegė, tačiau altoriai ir didysis bokštas nukentėjo mažai. 1977 m. bažnyčia suremontuota.

1922 m. balandžio 5 d. Žemaičių vyskupo raštais šv. Jurgio bažnyčioje leisti atlaidai:

1. Šv. Jurgio Kankinio sekmadienį po balandžio mėn. 23 d. Papuolant balandžio mėn. 23 dienai į sekmadienį, atlaidai keliami į kitą sekmadienį.

2. Šv. Zitos – sekmadieny po 27 dienos balandžio mėn.

3. Šv. Širdies Jėzaus – sekmadienį po Dievo Kūno oktavos.

4. Šv. Stanislovo Kostkos – sekmadienį po lapkričio mėn. 13 dienos.

5. Panelės Švenčiausios Marijos de Lourdes – sekmadienį po vasario mėn. 11 d.

1923 m. spalio 10 d. Žemaičių vyskupo įsakymu Nr.3633 šv. Jurgio parapijai priskirtos šios vietovės:

Parapijos ribose gyveno 7248 katalikai, apie 200 nekatalikų ir apie 2000 žydų. Katalikai absoliučia dauguma vartoja lietuvių kalbą.

• 1923–1956 m. Justinas Lapis
• 1956–1964 m. Pranciškus Juozapavičius
• 1990–1997 m. Prosperas Bubnys
• 1993–2003 m. Gintas Sakavičius
• 2003–2012 m. Egidijus Venckus
• nuo 2012 m. Saulius Matulis

Bažnyčia neobizantinio stiliaus, su priestatais ir dviem bokštais. Bažnyčioje yra dailininko J. Janulio darbų, dailininko Petro Kalpoko „Šv. Zitos“ paveikslas, šventųjų statulų iš medžio.

• 
  Bažnyčios pietryčių fasadas
• 
  Bažnyčios bokštas
• 
  Bažnyčios fasadas
• 
  Iš galo ir kairės
• 
  Iš galo ir dešinės
• 
  Klebonija
• 
  Šv. Jurgio parapijos namai

• Šiaulių šv. Jurgio bažnyčia, 1908–2008 (sud. Jonas Nekrašas, Vilius Puronas, Egidijus Venckus). – Radviliškis: Litera, 2008. – 336 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-410-74-4

• Šiaulių šv. Jurgio parapija

Vikiteka: Šiaulių šv. Jurgio bažnyčia – vaizdinė ir garsinė medžiaga