Žirgas (šachmatai)

a8b8c8d8e8f8g8h8
a7b7c7d7e7f7g7h7
a6b6c6d6e6f6g6h6
a5b5c5d5e5f5g5h5
a4b4c4d4e4f4g4h4
a3b3c3d3e3f3g3h3
a2b2c2d2e2f2g2h2
a1b1c1d1e1f1g1h1
Žirgo ėjimai


a8b8c8d8e8f8g8h8
a7b7c7d7e7f7g7h7
a6b6c6d6e6f6g6h6
a5b5c5d5e5f5g5h5
a4b4c4d4e4f4g4h4
a3b3c3d3e3f3g3h3
a2b2c2d2e2f2g2h2
a1b1c1d1e1f1g1h1
Mažiausias žirgų skaičius gina visus šachmatų lentos langelius (mažiausia dominuojančioji aibė)

Žirgasšachmatų figūra. Kiekvienas žaidėjas žaidimą pradeda turėdamas 2 figūras.Algebriniu žymėjimu baltųjų žirgų pradinė pozicija b1 ir g1, juodųjų – b8 ir g8.[1]

Žirgas juda neįprasčiausiai iš visų šachmatų figūrų – L raidės forma – du laukelius horizontaliai arba vertikaliai ir vieną statmenai judėjimo krypčiai. Žirgas kerta tik paskutiniame ėjimo laukelyje. Jis gali peršokti figūras, todėl dažnai naudojamas pradedant žaidimą.

Žirgo vertė beveik prilygsta rikio vertei. Žirgas ypač naudingas žaidimo pradžioje. Žaidimo pabaigoje, jei viena pusė turi tik karalių ir žirgą, o kita – tik karalių, yra lygiosios, kadangi matas neįmanomas.

Įdomi figūros savybė, kad iš balto laukelio žirgas visuomet šoka į juodą ir atvirkščiai, iš juodo – į baltą.

Leonhard'as Euler'is, šveicarų matematikas, suformulavo žirgo galvosūkį:
Ar įmanoma tuščią šachmatų lentą žirgu apeiti taip, kad žirgas kiekviename laukelyje pabuvotų tik vieną kartą?

Kitas žinomas uždavinys – išdėlioti minimalų žirgų skaičių taip, kad jie gintų kiekvieną likusį šachmatų lentos laukelį.

Šaltiniai redaguoti

  1. Ch. R. Kapablanka. Šachmatų vadovėlis. Mintis, 1978. 175 p.
Šachmatai
Karalius
Valdovė
Bokštas
Rikis
Žirgas
Pėstininkas

Nuorodos redaguoti